Seimo kanceliarija ir VSD apskundė teismo sprendimą paskelbti paneigimą apie R. Šukį

Seimo kanceliarija ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį.

„Prašome, kaip ir visada – atmesti jo ieškinį. Mes manome, kad teismas tiesiog pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui“, – BNS sakė Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.

„Teismas, mano galva, šių dalykų nepagrįstai neįvertino“, – kalbėjo advokatė.

Sausio 11 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R. Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

Teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

2021 vasarį šis teismas galutinai nusprendė, kad VSD teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui taip pat neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.

Pasak advokatės L. Meškauskaitės, situacija R. Šukio ir E. Šato bylose yra skirtinga – E. Šato byloje atsakovu buvo valstybė, šioje byloje dvi valstybės institucijos – STT ir VSD, jos tuo pačiu metu apie tą patį pareigūną davė skirtingas išvadas.

„Be to, šiose byloje yra skirtingas informacijos paviešinimo būdas. E. Šato byloje informacija, dar jos neišslaptinus, buvo nutekinta spaudai, iki NSGK išvados priėmimo. R. Šukio byloje yra kita situacija – niekas tos informacijos nenutekino, informaciją nusprendė išslaptinti ir paviešinti visuomenei visą tyrimo medžiagą NSGK – tai yra visiškai kitas informacijos paviešinimo būdas“, – sakė L. Meškauskaitė.

Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančio VSD advokatė.

„Prašome pakeisti teismo sprendimą – panaikinti jį ir ieškinį atmesti“, – BNS sakė VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė.

Ji taip pat mano, kad sprendimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai pasirėmė E. Šato byla.

„Tos bylos, atrodo, visiškai vienodos. Teismas paskleidimo faktą traktavo visiškai vienodai – tiek nutekinimą, tiek įkėlimą į sistemą. Iš tikrųjų bylos skirtingos – skirtingi atsakovai, R. Šukio byloje atsakomybė taikoma institucijai, Seimui, ne valstybei. Bet svarbiausia – informacijos paskleidimo faktas. Mūsų galva, dokumento įkėlimas į teisės aktų sistemą nėra informacijos paskleidimas. Tai teisės aktu reglamentuota veikla ir tai negali būti prilyginama viešam informacijos paskleidimui“, – teigė K. Čeredničenkaitė. 

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme praeitą savaitę baigta nagrinėti koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla, teismas išėjo rašyti nuosprendį.

Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neeilinis Šukys šiknius

Neeilinis Šukys šiknius portretas
Neeilinis šiknius.tas Šukys. Apgailėtinas veidmainis.

skubiai

skubiai portretas
Kiek dar Valstybe,, CACKINSIS ''su siuo veikeju skubiai kisti i ,,CYPKE '' bus ivykdytas teisingumas ir bus tvarka
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių