Kaip BNS sakė KPD direktorė Diana Varnaitė, bauda skirta už tai, jog perlaidojimo procedūros, taip pat ir kapavietė, antkapis su penkiakampės žvaigždės kontūrais nėra suderinti su Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis, kaip to reikalauja įstatymai. D. Varnaitė sako neabejojanti, jog žvaigždė – tai sovietinis simbolis.

„Departamentas priėmė nutarimą skirti baudą Lietuvos karo istorijos asociacijai „Užmiršti kareiviai“, kurios prezidentas yra Viktoras Orlovas, dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo taisyklių pažeidimo. Buvo priimtas sprendimas skirti 1448 eurų baudą“, – BNS sakė D. Varnaitė.

Anot jos, organizacijos vadovas Viktoras Orlovas pripažino pažeidimus ir su kaltinimais sutiko, t.y. pasirašė tai patvirtinantį protokolą. Pats V. Orlovas BNS teigia priešingai – anot jo, departamento sprendimas yra neteisėtas ir jį žada skųsti.

„Turiu 30 dienų pateikti apeliacijai, tikrai ginsiuosi dėl šio sprendimo, nes manau, kad šis sprendimas yra neteisėtas dėl paprastos priežasties: dar rugsėjį ta pati organizacija, t.y. KPD buvo priėmusi sprendimą, kad aš nieko nepažeidžiau ir veikiau vadovaudamasis Lietuvos įstatymais“, – tikina jis.

Turime dokumentus, kurie kelia labai daug klausimų. Dokumentai, kuriuos turime, neįrodo, kad tai tie palaikai, dar ir su pavardėmis identifikuoti.

V. Orlovas pripažįsta, kad į ministerijas nesikreipė, nes 1944-aisiais žuvusių sovietų kariuomenės karių palaikai perlaidoti 2013-aisiais, kuomet galiojo kiti teisės aktai ir pakako gauti tik Vilniaus savivaldybės leidimą – tai ir buvo padaryta.  Jis taip pat tikina, kad palaikai rasti Švenčionių rajone 2010-aisiais, jie ilgą laiką saugoti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos ekspertų, kol V. Orlovas teigia juos perėmes. Jis tikina, kad iš septynių palaidotųjų šešių asmenų tapatybė buvo nustatyta, susisiekta su jų artimaisiais. Jis taip pat tikina, kad organizacija atitinka visus teisės aktus ir gali užsiimti palaikų perlaidojimu.

„Tuo metu pagal galiojančius įstatymus ir nereikėjo jokių papildomų leidimų iš Kultūros ministerijos. Kalbėjausi asmeniškai su ponia D. Varnaite, ji mane patikino, kad kadangi turite leidimą iš savivaldybės, iš policijos, sakė, kad „iš mūsų jums nebūtina papildomo leidimo“, – tikino jis.

Ant antkapio įrašytos šešios karių pavardės, taip pat pažymėta, jog palaidotas vienas nežinomas kareivis, įrašyta jų mirties data – 1944 liepos 10-11 dienos, taip pat išraižyta penkiakampė žvaigždė. V. Orlovas laikosi versijos, kad žvaigždė nėra Lietuvos įstatymų draudžiama simbolika.

„Tai yra penkiakampė žvaigždė – pentagrama, kuri jokiu būdu nėra apibrėžta tame įstatyme. Jei svarstytumėme šį klausimą iš asociacijos požiūrio taško – su kuo tai asocijuojasi? Kaip jūs manote, kas palaidoti šioje vietoje? Raudonarmiečiai, kurie kovojo su šia vėliava. Atleiskite, bet jei žiūrėsime į įstatymo dvasią, ant antkapio nėra kūjo ir pjautuvo, nėra raudonos žvaigždės, yra tik juodas granitinis akmuo ir žvaigždės kontūrai. Jei turite automobilį, tai vien ant automobilio numerio jų yra daugiau nei 10“, – aiškino jis.

Anot jo, KPD taip pat užkliuvęs netoliese esantis antkapis su dar viena žvaigžde bei rusišku užrašu „kareivį, komunistą, tėvą, vyrą prisimenam, gedim“ pastatytas 2015-aisiais, tai padarė ne jo vadovaujama asociacija, o karių artimieji.

D. Varnaitė tvirtina, kad KPD toliau aiškinasi aplinkybes, kaip palaikai buvo apskritai perlaidoti, nes turimi dokumentai neleidžia teigti, jog tai tikrai yra minimi karo metais žuvę kariai.

„Turime dokumentus, kurie kelia labai daug klausimų. Dokumentai, kuriuos turime, neįrodo, kad tai tie palaikai, dar ir su pavardėmis identifikuoti“, – tikino KPD vadovė.

Organizacija, jos žiniomis, kreipėsi į savivaldybę dėl paminklo suderinimo, bet KPD neturi žinių dėl atliekamų procedūrų URM ir Kultūros ministerijoje.

Vilniaus savivaldybės atstovai anksčiau yra įvardiję, jog leidimai laidoti palaikus išduoti, bet patys antkapiai su žvaigždėmis nebuvo derinti su savivaldybe ir atsirado savavališkai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas. Jo metu žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.