Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad paleidžia į laisvę sukčiavimu įtariamą verslininką Sergejų Rachinšteiną.

Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatuota, kad įtariamasis į laisvę turi būti paleidžiamas „nedelsiant“, o apylinkės teismo kovo 6 dieną priimta nutartis dėl suėmimo dviejų mėnesių laikotarpiui, panaikinima.

Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis BNS sakė, kad nutarties motyvai neskelbiami, kadangi jie yra susiję su ikiteisminiu tyrimu.

Kaip BNS sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusios Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė, po teismo sprendimo S.Rachinšteinui paskirtos trys švelnesnės kardomosios priemonės - asmens dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

„Manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, – rašoma pirmadienį priimtoje neskundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje. – Tačiau jokių duomenų, kad S.Rachinšteinas įvykdė kokius nors konkrečius veiksmus, įtakojančius tyrimo eigą, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, todėl laikytina, kad apylinkės teismas, nustatydamas šį suėmimo pagrindą, vadovavosi ne surinktais duomenimis, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis“.

Nustatydamas, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, apylinkės teismas buvo nurodęs, kad S.Rachinšteinas įtariamas įvykdęs sunkų nusikaltimą ir kad su įtariamuoju yra susijęs kitas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškų veikų. Aukštesniojo teismo nuomone, nurodyta apylinkės teismo išvada yra formalaus pobūdžio ir nepagrįsta. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, S.Rachinšteinas anksčiau nėra teistas, įtarimai kituose ikiteisminiuose tyrimuose jam nėra pareikšti, apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kaip rašoma Vilniaus apygardos teismo išplatintame pranešime, pagal teismų praktiką, net ir nustačius suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad S. Rachinšteinas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas socialinių ryšių, turi šeimą, mažametį sūnų, ligotą motiną, pats turi sveikatos problemų, be to, įtariamas nesmurtinio pobūdžio nusikaltimais. Todėl Vilniaus apygardos teismas nusprendė, jog šioje proceso stadijoje įtariamajam užtenka skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis BNS yra sakęs, kad jo manymu, suėmimą skyręs apylinkės teismas neįsigilino į įtarimuose išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ten yra administraciniai ir civiliniai santykiai.

Kovo pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė po ilgalaikės žvalgybos atskleidusi milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą ir sulaikiusi organizuotos grupės vadovą bei keturis jos narius.

FNTT su Generaline prokuratūra atlieka tyrimą dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinės asmens veiklos ir dokumentų klastojimo.

Vienam iš jų jau anksčiau buvusiam teisėsaugos akiratyje ir, kaip įtariama, vadovavusiam organizuotai grupei, šešėliniam milijonieriui S.Rachinšteinui Vilniaus apylinkės teismas kovo 6 dieną skyrė kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams. Grupuotės vadeivos namuose per kratą rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.

Pasak FNTT pranešimo, išaiškinta, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų Europos Sąjungos parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas.

Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų Europos Sąjungos lėšas. FNTT tyrėjai atliko kratas organizuotos grupės valdomose bendrovėse, kurios veikė viename ir tame pačiame trijų aukštų pastate Vilniuje, ir Trakų rajone, kur buvo baldų gamybos cechas.

Kratoms atlikti į pagalbą buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie padėjo sulaikyti įtariamuosius, mėginusius pabėgti, bei patekti į gerai apsaugotas bendrovių patalpas. Kratų atlikimą apsunkino tai, kad į patalpas galima buvo patekti tik panaudojus specialiąsias priemones. Atliekant procesinius veiksmus viena iš bendrovių buhalterių mėgino apsimesti esanti tik patalpas valančia pensininke.

„Tyrimui reikšmingi dokumentai buvo rasti gerai užmaskuotose saugyklose. Kratų metų buvo aptikti ir kituose FNTT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose svarbūs dokumentai, kurie piktybiškai nebuvo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, teigiant, kad jie yra prarasti. Šiuose tyrimuose įtariama, kad nesumokėjus mokesčių valstybei buvo padaryta milijoninė žala“, - rašoma FNTT pranešime.

Tai ne pirmas S.Rachinšteino susidūrimas su teisėsauga - Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja S.Rachinšteino ir dar šešių asmenų bylą dėl galimo sukčiavimo. S. Rachinšteinas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo teisiamas už tai, kad esą valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų ir pasisavinti 1,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį teismas visus asmenis išteisino, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.

Dabar šią bylą dėl 2000-2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Jeigu dabar naujai iškeltoje byloje kaltinimai pasitvirtins, pirmos bylos kaltinimų teisėsauga negalės panaikinti dėl senaties, nes paaiškėjus naujiems nusikaltimams, senatis ankstesniems netaikoma.

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S. Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų Lietuvos valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.

S.Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų. Iš jų 5 mln. litų esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų paskolą. Tokią versiją S. Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos administraciniams teismams.

Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F. Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų. Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles sumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.