Į Vilniaus apygardos administracinį teismą R. Kurlianskis pirmą kartą kreipėsi liepos gale. Skunde jis prašė neteisėtais pripažinti institucijų veiksmus renkant, saugant ir panaudojant, tai yra – išslaptinant ir pateikiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – informaciją apie jo privatų gyvenimą.

R. Kurlianskis teigė, kad tai institucijos darė savavališkais, neteisėtais veiksmais bei pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Taip pat jis teismo prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, nes apie savo galimai pažeistas teises sužinojo tik 2018 metais, o nuo to laiko ėmėsi visų teisinių priemonių, tačiau nei viena iš valstybinių institucijų jo skundų taip ir neišnagrinėjo iš esmės.

Verslininko skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti, tačiau R. Kurlianskis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

R. Kurlianskio skundą išnagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik išimtinais atvejais, esant „svarbioms ir ekstraordinarioms“ praleidimo priežastims.

„Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti veiksmai, raštai, skundai, kuriais jis siekė apginti jo pažeistas teises, nebuvo tokie, kurie užkirstų kelią pareiškėjui, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kreiptis į teismą“, – rašoma teismo nutartyje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti veiksmai, raštai, skundai, kuriais jis siekė apginti jo pažeistas teises, nebuvo tokie, kurie užkirstų kelią pareiškėjui, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kreiptis į teismą.

Teisėjai taip pat pabrėžė, kad nurodyti veiksmai yra paties R. Kurlianskio „pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės“.

Taip pat pažymėta, kad jis nenurodė jokių veiksmų nuo 2018 liepos iki šių metų kovo, kai pakartotinai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti Žvalgybos įstatymo atitiktį Konstitucijai. Teismas tuomet prašymą grąžino atgal R. Kurlianskiui, tačiau nurodė, kad jis gali savo pažeistas teises ginti ir kituose šalies teismuose.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

R. Kurlianskiui atstovaujantis advokatas Simonas Slapšinskas anksčiau BNS sakė, kad administraciniams teismams atmetus šį skundą, bus svarstoma su individualiu skundu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos žmogaus teisių teismą.

Įvardino grėsme nacionaliniam saugumui

Valstybės saugumo departamentas 2018-ųjų gegužę pateikė Seimo NSGK išslaptintą informaciją apie koncerno įtaką politiniams procesams. Dokumente aprašyti įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.

VSD vadovo pasirašytame rašte nurodyta, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.

Rašte minima, jog 2007-2016 metais „MG Baltic“ įvairiai bandė koreguoti įstatyminę bazę sau palankia linkme – siekė daryti įtaką dėl alkoholio kontrolę reglamentuojančių įstatymų, reklamos LRT uždraudimo, kitų teisės aktų.

Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodė, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas D. Mockus, R. Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Koncernas žvalgybos informacijos paviešinimą vadino tiesioginiu spaudimu tuo metu beprasidedančią baudžiamąją bylą nagrinėjantiems teisėjams, o D. Mockus teigė, kad „MG Baltic“ tapo „asmenų, kurie nori valstybę valdyti istorijoje išnykusių santvarkų metodais, taikiniu“.

Vilniaus apygardos teismo šiuo metu nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis yra kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija byloje taip apt kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.