Apie tai Z. Jedinskis kalbėjo pirmadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje, liudydamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pateikti V. Sutkui, M. Zalatoriui ir kitiems asmenims.

Z. Jedinskis 2019 m. parlamente pasiūlė bankų aktyvų apmokestinimo idėją.

„Registravau banko apmokestinimo projektą, kuris numatė banko turto apmokestinimą. (...) Esmė buvo tame, kad apmokestinti banko aktyvus“, – teisme prisiminė buvęs Seimo narys.

Anot Z. Jedinskio, 2019 m. pabaigoje svarstant jo teiktą bankų aktyvų apmokestinimo įstatymo projektą ir kitą projektą dėl bankų pelno apmokestinimo, Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų (BFK) posėdžiuose dalyvaudavo ir V. Sutkus, ir M. Zalatorius.

Eksparlamentaras prisiminė, kad jo siūlytam įstatymo projektui labiausiai prieštaravo tuometinė Seimo opozicija, ypač konservatoriai, ir bankų sektorius.

Bankų sektorius gynė savo interesus, argumentavo, kad projektas nekokybiškas, neparuoštas, sakė, kad padidės palūkanos.

„Bankų sektorius gynė savo interesus, argumentavo, kad projektas nekokybiškas, neparuoštas, sakė, kad padidės palūkanos“, – dėstė Z. Jedinskis.

Jis tvirtino, kad 2019 m. pabaigoje BFK dėl jo idėjos apmokestinti bankų aktyvus padarė pertrauką.

„Komiteto nariai, konservatoriai, tai yra G. Skaistė ir M. Majauskas, griežtai pasisakė prieš, paprašė padaryti pertrauką, išbraukti projektą. Aš pasisakiau vis tiek. Klausimo svarstymas buvo atidėtas“, – teigė Z. Jedinskis.

Buvęs Seimo narys tvirtino, kad su M. Zalatoriumi jis po vienos žiniasklaidos laidos kalbėjosi apie bankų apmokestinimą, gerdami kavą. Z. Jedinskis prisiminė, kad M. Zalatorius pasiprašė susitikimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime, tačiau, anot liudytojo, tada buvo nutarta, kad susitikti nėra reikalo.

„Mes turėjome savo poziciją (dėl bankų apmokestinimo – ELTA) ir ją gynėme“, – dėstė Z. Jedinskis.

Liudytojas teigė, kad jis dėl savo įstatyminės iniciatyvos poveikio iš V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus nepatyrė.

„Nebuvo daromas (poveikis – ELTA). Ne. Tai buvo darbinės diskusijos“, – aiškino Z. Jedinskis.

Kiti politikai poveikio taip pat nepajuto

Pirmadienį teismo posėdyje liudijo ir kitas 2019 m. Seime dirbęs parlamentaras, tuometinis Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys, šiuo metu į Seimą išrinktas Andrius Palionis. Jis tikino 2019 m. dirbęs BFK.

Anot jo, tuomet tiek M. Zalatorius, tiek ir V. Sutkus dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto, BFK posėdžiuose. A. Palionis prisiminė, kad bankų sektorius prieštaravo siūlymams apmokestinti bankų turtą, pelną.

„Tam, kam didinami mokesčiai, natūralu, kad prieštarauja“, – sakė liudytojas.

A. Palionis, klausinėjamas, ar patyrė poveikį iš V. Sutkaus ar M. Zalatoriaus, atsakė neigiamai.

„Ne, nesu (patyręs poveikio – ELTA). Vyko dalykiški pokalbiai“, – komentavo jis.

Pirmadienį teisme liudijo ir kitas buvęs Seimo narys, 2019 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausęs Viktoras Rinkevičius.

BFK sudėtyje dirbęs politikas teigė matęs, kad komiteto posėdžiuose, svarstant siūlymus apmokestinti bankus, dalyvavo V. Sutkus, M. Zalatorius.

Eksparlamentaras teigė niekada iš V. Sutkaus negavęs prašymų atlikti kažkokius darbus.

„Ne, nėra buvę to niekada. Asmeniškai nebendraudavome, tik pasisveikindavome, kai ateidavo į posėdžius“, – sakė liudytojas.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.