Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Žilvinas Adomaitis ir Arvydas Andrulionis nepadarė jokių nusikaltimų, bet tik siekė apsaugoti visuomenę. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas.
Eilinis iškvietimas tapo lemiamu
Didelę patirtį turintiems sostinės pareigūnams lemtingu tapo 2024 metų kovo 19-ą dieną gautas iškvietimas, kai pranešta apie automobilyje miegantį girtą vyrą.
Nuvykę į aikštelę prie „Norfos“ Ateities gatvėje jie rado skersai linijų numestą BMW, kuris prieš sustodamas išvertė šaligatvio bortelį.
„Problema, kad automobilyje miegantis, galimai neblaivus asmuo, nėra pažeidimas, bet matėsi, kad žmogus neseniai atvažiavo į tą vietą ir yra tikimybė, kad jis toliau vairuos, – pasakojo Ž. Adomaitis: – Kas yra teisėta ir teisinga? Jei elgtumėmės teisėtai, tada mūsų darbas būtų baigtas, kai pamatėme stovintį automobilį. Turėjome apie tai pranešti ir išvažiuoti.“
Ž. Adomaitis per savo karjerą neturėjo nei vienos nuobaudos, 40 kartų jis skatintas padėkomis, turi 8 medalius.
„Beveik 30 metų dirbau policijoje, pamirštu daug įvykių, bet nepamirštu žuvusių vaikų, kurie nukenčia nuo neblaivių vairuotojų. Kaip tėvas, nepaliksiu tos tiksinčios bombos“, – tęsė pareigūnas.
Pareigūnai laukti negalėjo, tuo metu reikėjo reaguoti į daugybę kitų iškvietimų. Ekipaže kartu dirbo praktikantė, ją pareigūnai nusiuntė pažadinti vairuotoją. Vos pajudėjusį pabudintą vairuotoją policininkai sulaikė. Į alkoholio matuoklį jis įpūtė 3,84 prom.
Ž. Adomaitis su A. Andiulioniu surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad atvykę į įvykio vietą vairuotoją pamatė važiuojantį atbuline eiga. Dėl to jie apkaltinti dokumentų klastojimu.
Beveik 30 metų dirbau policijoje, pamirštu daug įvykių, bet nepamirštu žuvusių vaikų, kurie nukenčia nuo neblaivių vairuotojų.
Svarstė įvairias taktikas
Vairuotojas net nebandė ginčyti savo kaltės, girtas prie vairo jis įkliūna ne pirmą kartą. Jis jau pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai policijoje sužinojo, kad byla jam nutraukiama.
Toks sprendimas priimtas, kai tyrėja peržiūrėjo filmuotą medžiagą iš tarnybinio automobilio. Ji išgirdo, kaip Ž. Adomaitis ragina kursantę pabelsti į langą ir paraginti vairuotoją patraukti automobilį.
Teisme Ž. Adomaitis tvirtino, kad taip tik juokavo, išties praktikantė nuėjo tik pažadinti vairuotoją, nes rūpinosi jo sveikata, į automobilį švietė saulė.
Prokuroro klausiamas, kodėl nepadarė to pats, pareigūnas atsakė: „Yra buvęs atvejis, kai priėjus prie žmogaus neblaiviame stovyje, jis pamatęs uniformą policininką pavežiojo ant kapoto. Mažiausiai norėjosi iššaukti agresiją, todėl pasirinkom tokią taktiką“, – atsakė jis.
Jam antrino ir A. Andrulionis, tikinęs, kad jie pasirinko saugiausią įmanomą variantą. Pasak jo, Ž. Adomaitis praktikantei išvardino įvairius variantus, kaip jie galėtų pasielgti, galiausiai pasiūlė tiesiog prieiti ir atkreipti dėmesį, kad vairuotojas automobilį pasistatė ne pagal taisykles.
„Taip buvo nutarta pasielgti tikintis, kad vairuotojas nereaguos priešiškai į panelės pastabą ar prašymą. Reikėjo išlaukti, kad šalia šio automobilio būtų kuo mažiau pašalinių asmenų, kurie galėjo nukentėti nuo šio asmens galimo agresyvaus elgesio. Kursantė, nenorėdama provokuoti vairuotojo agresyviems veiksmams, nuo kurių galėjo nukentėti ir aplinkiniai, nusiėmė geltoną lemenę bei nuklijavo savo skiriamuosius ženklus ir, kai tik leido situacija, saugumas aplinkiniams, ji nuėjo prie šio automobilio“, – dėstė A. Andrulionis.
Jis akcentavo, kad nėra jokio aiškaus algoritmo, kaip pareigūnai turėtų elgtis tokiose situacijose, todėl jiems tenka spręsti asmeniškai. A. Andrulionio įsitikinimu, jie padarė vienintelę klaidą: tarnybiniame pranešime išsamiai neaprašė visų aplinkybių, bet taip pasielgė tik dėl laiko stokos.
Teisėja nusikaltimų neįžvelgė
Tačiau Imuniteto valdybos ir prokuratūros įsitikinimu, savo neteisėtais veiksmais neteisėti pareigūnai padarė didelę žalą, todėl turi būti nuteisti dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.).
Tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė su tokiu vertinimu nesutiko. Ji pripažino, kad pareigūnai išprovokavo vyrą padaryti nusikalstamą veiką, tačiau vien dėl to negalima jų veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo.
„Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadai, kad padaryta didelė neturtinė žala valstybei bei valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“, – rašoma teisėjos nuosprendyje.
Pasak teismo, praeiviai ne veltui skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, jie akivaizdžiai matė, kad girtas vyras gali išvažiuoti. O pareigūnai įvertinę situaciją svarstė, kaip užkirsti tam kelią.
„Pirminis kaltinamųjų tikslas buvo ne pasikėsinti į valstybės bei jos institucijos autoritetą ar pažeminti pareigūno vardą, o priešingai – jie aptartų veiksmų ėmėsi siekdami apsaugoti visuomenę nuo galimai kilsiančios žalos“, – konstatavo teisėja.
Be to, nukentėjusiuoju pripažintas vairuotojas pats jokių pretenzijų policininkams neturėjo net sužinojęs, kas atsitiko. Todėl teisėjos įsitikinimu, jokia didelė žala padaryta nebuvo.
„Teismui apskritai kyla abejonių dėl kaltės kaltinamųjų veiksmuose buvimo. Kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamieji aptartu būdu veikė siekdami būtent užkirsti kelią galimam nusikaltimui, t. y. siekė pašalinti galimybes neblaiviam asmeniui vairuoti.
Taip pat reikšminga laikytina aplinkybė, nurodyta kaltinamojo A. Andrulionio ir jo gynėjo teismo posėdžio metu, jog pareigūnai neturi aiškių taisyklių, veikimo planų ar pan., kaip reaguoti tokiose situacijose.
Jie aptartų veiksmų ėmėsi siekdami apsaugoti visuomenę nuo galimai kilsiančios žalos.
Tą patvirtina ir pačių kaltinamųjų diskusijos tarnybiniame automobilyje iki veikos padarymo, kuomet jie galvojo apie galimus elgesio variantus ir iš esmės nežinojo, kaip geriausiai tokioje situacijoje elgtis.
Tai, kad šiuo atveju pasirinktas veikimo būdas iš esmės nebuvo teisėtas (asmuo buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką), neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog pareigūnai taip veikė tyčia“, – rašoma sprendime.
Išteisindama pareigūnus dėl dokumentų klastojimo teisėja pripažino, kad formaliai jie padarė šį nusikaltimą, nes nenurodė visų aplinkybių tarnybiniuose pranešimuose, tačiau realiai jų veiksmai nebuvo pavojingi, todėl nusikalstamą veiką galima laikyti mažareikšme.
„Šiuo atveju darytina išvada, jog kaltinamųjų tikslas, dėl ko buvo atlikti neteisėti veiksmai, nebuvo savanaudiškas, o priešingai – iš esmės siekta visuomenei reikšmingo gėrio. Kita vertus, pasirinktos priemonės buvo akivaizdžiai neteisingos. Dėl to darytina išvada, kad nors dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta normali valstybės ar jos institucijų veikla, pažeisti fizinio ir juridinio asmenų interesai, tačiau BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta“, – pasisakė teisėja.
(be temos)
(be temos)
(be temos)