- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį vykusiame posėdyje sulaukus prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, Vilniaus apygardos teismas atidėjo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo atleisto Egidijaus Laužiko ieškinio nagrinėjimą.
E. Laužiko gynėjai teismui pateikė prašymą iš Generalinės prokuratūros išreikalauti informaciją apie tai, kurie Teisėjų tarybos nariai yra tiesiogiai susiję su E. Laužiku darbiniais santykiais, taip pat, kurie iš narių buvo apklausti teisėjų korupcijos byloje liudininkais.
Taip pat prašoma pateikti informaciją apie tai, kuris Teisėjų tarybos narys ir kaip balsavo patariant prezidentui dėl jo teikimo Seimui atleisti E. Laužiką iš pareigų.
Buvusio teisėjo advokatų nuomone, neturint šių duomenų, negalima spręsti ar Teisėjų tarybos narių balsavimas buvo teisėtas.
„Dabar mes tik matome, kad tokia galimybė yra, paimti ir konkrečiai pasakyti, kad balsavimas neteisėtas mes negalime, bet prielaidos tam yra“, – sakė advokatas Mindaugas Dūda.
Ieškinį dėl neteisėto atleidimo nagrinėjanti teisėja Rūta Petkuvienė šį E. Laužiko gynėjų prašymą tenkino ir paskyrė dešimties dienų laikotarpį per kurį teismas kreipsis į Generalinę prokuratūrą.
„Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, kad nebūtų pagrindas pakartotiniam bylos nagrinėjimui po apeliacinės instancijos (...) teismas sprendžia tenkinti šį prašymą“, – sakė ji.
Teisėja E. Laužiko gynėjams paskyrė penkiolikos dienų terminą, nuo rašytinių įrodymų gavimo, galutinai suformuluoti visus byloje teiktinus prašymus ir pabrėžė, kad po šio termino prašymai bus atmetami.
„Kad būtų galima bylą nagrinėti iš esmės ir nebūtų taip, kaip šiandien, kad posėdis būtų atidėtas dėl prieš posėdį pateiktų prašymų“, – sakė R. Petkuvienė.
Byloje atsakovais esančios Teisėjų tarybos atstovo Justino Bagdžiaus nuomone, ši advokatų prašoma informacija nesuteiks jokių naujų žinių, nes iš bylos medžiagos jau yra žinoma, kad nuo Teisėjų tarybos balsavimo nusišalino teisėjas Gintaras Kryževičius, kurį teisėsauga anksčiau apklausė dėl E. Laužikui pateiktų įtarimų.
„Teisėjų taryba pasilieka prie pozicijos, kad ta nauja medžiaga nieko naujo neparodys. Jei ieškovo atstovai būtų susipažinę su informacija (...) tai gal ir tų klausimų nebūtų kilę“, – sakė J. Bagdžius.
Kitos bylos šalys – Seimo ir prezidento atstovai, šiems advokatų prašymams prieštaravimų neturėjo.
Šiame teismo posėdyje taip pat buvo sulaukta ir kitų E. Laužiko gynėjų prašymų – prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atleidimo neprieštaravimo Konstitucijai, teisinės valstybės principams ir nekaltumo prezumpcijai svarstymą R. Petkuvienė atidėjo vėlesnei proceso stadijai.
Advokatas M. Dūda teismo taip pat prašė byloje liudininkais kviesti verslininkę Oksaną Sakalauskienę ir, jei atsakovai tvirtins, kad E. Laužiko poelgiai susiję su juo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Romaną Klišauską.
„Teismas įvertinęs prašymą sprendžia, kad šių asmenų apklausa, ypatingai, prieš šalių paaiškinimų stadiją, yra netikslinga ir prieštarauja civilinio proceso kodeksui“, – į šį prašymą atsakė teisėja R. Petkuvienė.
Teisme buvo svarstomas ir Prezidentūros prašymas bylos posėdžius daryti uždarus tam, kad nebūtų atskleidžiama ikiteisminio tyrimo medžiaga.
„Mes tikrai nepalaikom šito prašymo ir manome, kad nėra pagrindų. Toje apimtyje, kiek yra pateikta faktinė medžiaga, tikrai galime nagrinėti viešai“, – į prezidento atstovų prašymą atsiliepė M. Dūda.
Teisėja R. Petkuvienė prašymą dėl uždarų teismo posėdžių atmetė ir rekomendavo prezidento atstovams kreiptis į teismą tuomet, kai matys, kad gali būti atskleidžiama valstybės paslaptis.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleistas E. Laužikas ieškiniu siekia pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti: prezidento dekretą, kuriuo jis kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo teikti Seimui atleisti E. Laužiką, ir dekretą, kuriuo prezidentas pateikė Seimui atleisti LAT teisėją. Taip pat, Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui kreiptis į Seimą ir Seimo nutarimą, kuriuo E. Laužikas buvo atleistas iš pareigų dėl to, kad savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Byloje atsakovais patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba su šiuo ieškiniu nesutinka.
Iš LAT teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį po jam pareikštų įtarimų teisėjų korupcijos byloje.
Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad E. Laužikas įtariamas už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės „dvaro“ byloje gavęs 5 tūkst. eurų ir kalakutą kaip kyšį.
Pasak portalo, kyšį teisėjas galimai priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės.
Teisėsaugos duomenimis, E. Laužikas už neteisėtą atlygį teikė O. Sakalauskienei konsultacijas ir patarimus Druskininkų mero Ričardo Malinausko, taip pat pastato savininkų – Zinos ir Žilvino Povilonių – naudai.
Anot prokurorų, E. Laužikas patarė surašyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti įpareigojimą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“ per pusmetį – ir vėliau šį prašymą su teisėjų kolegija tenkino.
E. Laužikas teisėsaugos įtarimus neigia.
Atleisto teisėjo gynėjas per jo atleidimo procedūrą Seime sakė, kad galutinis sprendimas dėl atstatydinimo turi būti priimtas tik sulaukus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tada jis tvirtino, kad E. Laužiko atleidimas pažeistų nekaltumo prezumpciją.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui reikia Seimo balsavimo, kitus teisėjus pritarus Teisėjų tarybai atleidžia pats prezidentas.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – šešiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
Kitas posėdis šioje civilinėje byloje yra numatytas liepos 29 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sausio 13-osios byloje nuteisto A. Radkevičiaus bylos nagrinėjimas atidėtas rugsėjui
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį rugsėjui atidėjo Sausio 13-osios byloje kalėti nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus skundo nagrinėjimą. ...
-
Nelaimė daugiabučio kieme Vilniuje: partrenktas mažylis
Sostinės daugiabučio kieme pirmadienio vakarą partrenktas mažametis, pranešė Vilniaus policija. ...
-
Šiurpu: Vilniuje ir Šilutėje rasti lavonai, vienas – irimo stadijoje
Pirmadienį Vilniuje ir Šilutės rajone buvo rasti žmonių kūnai. ...
-
Nelaimė Vilniuje: apsivertus automobiliui, žuvo jaunas vairuotojas1
Pirmadienio vakarą Vilniuje žuvo automobilio vairuotojas. ...
-
Nuteisto Panevėžio mero byloje bus apklausti STT pareigūnai
Už piktnaudžiavimą nuteistų Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko ir jo patarėjos Gintarės Maskoliūnienės byloje bus apklausti du Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. ...
-
Vilniaus kelyje – netikėta nelaimė: atsivėrusioje smegduobėje įstrigo automobilis
Pirmadienį gauti du pranešimai apie važiuojamojoje kelio dalyje įlūžusį asfaltą, atsivėrusią smegduobę ir į ją įstrigusį automobilį. ...
-
Advokatas: Sausio 13-osios byloje nuteistas A. Radkevičius tariamai gynė Ukrainą nuo Rusijos
Sausio 13-osios byloje kalėti nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius kariauja gindamas savo šalį nuo Rusijos agresijos, teigia jo advokatas. ...
-
Prokurorui J. Rėksniui teismas sušvelnino nuobaudą, skyrė pastabą
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį sušvelnino tarnybinę nuobaudą prokurorui Juliui Rėksniui. ...
-
Incidentas Vilniaus rajone: ant elektros laidų buvo pakibęs 22 žmones skraidinęs oro balionas5
Sekmadienį Vilniaus rajone ant elektros laidų pakibo 22 žmones skraidinęs oro balionas. ...
-
Vilniuje, Ukmergėje, Jurbarko rajone rasti negyvi vyrai: tarp jų – ir pareigūnas1
Vilniuje, Ukmergėje šį savaitgalį buvo rasti negyvi vyrai, pradėti tyrimai mirties priežasčiai nustatyti, pranešė Policijos departamentas. ...