Sulaukus prašymo dėl papildomų įrodymų, atidėtas E. Laužiko ieškinio nagrinėjimas

E. Laužiko gynėjai teismui pateikė prašymą iš Generalinės prokuratūros išreikalauti informaciją apie tai, kurie Teisėjų tarybos nariai yra tiesiogiai susiję su E. Laužiku darbiniais santykiais, taip pat, kurie iš narių buvo apklausti teisėjų korupcijos byloje liudininkais.

Taip pat prašoma pateikti informaciją apie tai, kuris Teisėjų tarybos narys ir kaip balsavo patariant prezidentui dėl jo teikimo Seimui atleisti E. Laužiką iš pareigų.

Buvusio teisėjo advokatų nuomone, neturint šių duomenų, negalima spręsti ar Teisėjų tarybos narių balsavimas buvo teisėtas.

„Dabar mes tik matome, kad tokia galimybė yra, paimti ir konkrečiai pasakyti, kad balsavimas neteisėtas mes negalime, bet prielaidos tam yra“, – sakė advokatas Mindaugas Dūda.

Ieškinį dėl neteisėto atleidimo nagrinėjanti teisėja Rūta Petkuvienė šį E. Laužiko gynėjų prašymą tenkino ir paskyrė dešimties dienų laikotarpį per kurį teismas kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

„Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, kad nebūtų pagrindas pakartotiniam bylos nagrinėjimui po apeliacinės instancijos (...) teismas sprendžia tenkinti šį prašymą“, – sakė ji.

Teisėja E. Laužiko gynėjams paskyrė penkiolikos dienų terminą, nuo rašytinių įrodymų gavimo, galutinai suformuluoti visus byloje teiktinus prašymus ir pabrėžė, kad po šio termino prašymai bus atmetami.

„Kad būtų galima bylą nagrinėti iš esmės ir nebūtų taip, kaip šiandien, kad posėdis būtų atidėtas dėl prieš posėdį pateiktų prašymų“, – sakė R. Petkuvienė.

Byloje atsakovais esančios Teisėjų tarybos atstovo Justino Bagdžiaus nuomone, ši advokatų prašoma informacija nesuteiks jokių naujų žinių, nes iš bylos medžiagos jau yra žinoma, kad nuo Teisėjų tarybos balsavimo nusišalino teisėjas Gintaras Kryževičius, kurį teisėsauga anksčiau apklausė dėl E. Laužikui pateiktų įtarimų.

„Teisėjų taryba pasilieka prie pozicijos, kad ta nauja medžiaga nieko naujo neparodys. Jei ieškovo atstovai būtų susipažinę su informacija (...) tai gal ir tų klausimų nebūtų kilę“, – sakė J. Bagdžius.

Kitos bylos šalys – Seimo ir prezidento atstovai, šiems advokatų prašymams prieštaravimų neturėjo.

Šiame teismo posėdyje taip pat buvo sulaukta ir kitų E. Laužiko gynėjų prašymų – prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atleidimo neprieštaravimo Konstitucijai, teisinės valstybės principams ir nekaltumo prezumpcijai svarstymą R. Petkuvienė atidėjo vėlesnei proceso stadijai.

Advokatas M. Dūda teismo taip pat prašė byloje liudininkais kviesti verslininkę Oksaną Sakalauskienę ir, jei atsakovai tvirtins, kad E. Laužiko poelgiai susiję su juo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Romaną Klišauską.

„Teismas įvertinęs prašymą sprendžia, kad šių asmenų apklausa, ypatingai, prieš šalių paaiškinimų stadiją, yra netikslinga ir prieštarauja civilinio proceso kodeksui“, – į šį prašymą atsakė teisėja R. Petkuvienė.

Teisme buvo svarstomas ir Prezidentūros prašymas bylos posėdžius daryti uždarus tam, kad nebūtų atskleidžiama ikiteisminio tyrimo medžiaga.

„Mes tikrai nepalaikom šito prašymo ir manome, kad nėra pagrindų. Toje apimtyje, kiek yra pateikta faktinė medžiaga, tikrai galime nagrinėti viešai“, – į prezidento atstovų prašymą atsiliepė M. Dūda.

Teisėja R. Petkuvienė prašymą dėl uždarų teismo posėdžių atmetė ir rekomendavo prezidento atstovams kreiptis į teismą tuomet, kai matys, kad gali būti atskleidžiama valstybės paslaptis.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleistas E. Laužikas ieškiniu siekia pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti: prezidento dekretą, kuriuo jis kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo teikti Seimui atleisti E. Laužiką, ir dekretą, kuriuo prezidentas pateikė Seimui atleisti LAT teisėją. Taip pat, Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui kreiptis į Seimą ir Seimo nutarimą, kuriuo E. Laužikas buvo atleistas iš pareigų dėl to, kad savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Byloje atsakovais patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba su šiuo ieškiniu nesutinka.

Iš LAT teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį po jam pareikštų įtarimų teisėjų korupcijos byloje.

Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad E. Laužikas įtariamas už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės „dvaro“ byloje gavęs 5 tūkst. eurų ir kalakutą kaip kyšį.

Pasak portalo, kyšį teisėjas galimai priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės.

Teisėsaugos duomenimis, E. Laužikas už neteisėtą atlygį teikė O. Sakalauskienei konsultacijas ir patarimus Druskininkų mero Ričardo Malinausko, taip pat pastato savininkų – Zinos ir Žilvino Povilonių – naudai.

Anot prokurorų, E. Laužikas patarė surašyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti įpareigojimą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“ per pusmetį – ir vėliau šį prašymą su teisėjų kolegija tenkino.

E. Laužikas teisėsaugos įtarimus neigia.

Atleisto teisėjo gynėjas per jo atleidimo procedūrą Seime sakė, kad galutinis sprendimas dėl atstatydinimo turi būti priimtas tik sulaukus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tada jis tvirtino, kad E. Laužiko atleidimas pažeistų nekaltumo prezumpciją.

Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui reikia Seimo balsavimo, kitus teisėjus pritarus Teisėjų tarybai atleidžia pats prezidentas.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – šešiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Kitas posėdis šioje civilinėje byloje yra numatytas liepos 29 dieną.