V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad per birželio 16 dieną Ženevoje vyksiantį viršūnių susitikimą neverta laukti santykių „perkrovimo“, nes, anot jo, Maskvos ir Vašingtono nesutarimai yra pernelyg dideli.

„Akivaizdu, kad mūsų dvišaliuose santykiuose susikaupęs neigiamas potencialas turi tam tikrą inerciją, – sakė D. Peskovas per virtualų pokalbį su žurnalistais. – Taigi, būtų sunku tikėtis, kad pavyks pasiekti konsensusą dėl gilių nesutarimų vos per vieną, pirmą susitikimą.“

Rusijos ryšiai su JAV ir jos sąjungininkėmis šiuo metu yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo pabaigos dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, jos paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kišimosi į rinkimus, kibernetinių atakų ir kitų dirgiklių. Kremlius neigia savo vaidmenį šiuose klausimuose ir smerkia Vakarų įvestas sankcijas kaip mėginimą suvaržyti Rusijos plėtrą.

„Perspėčiau vengti pernelyg didelių lūkesčių dėl susitikimo rezultatų, tačiau remiuosi prielaida, kad šis renginys praktiškai yra labai svarbus, – nurodė D. Peskovas. – Būtų neteisinga menkinti susitikimo svarbą.“

Ženevoje vyksiančiu aukščiausiojo lygio susitikimu baigsis pirmoji J. Bideno kelionė į užsienio nuo jo darbo prezidento poste pradžios. Anksčiau jis ketina sudalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) forume Jungtinėje Karalystėje ir prisijungti prie NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

Būtų sunku tikėtis, kad pavyks pasiekti konsensusą dėl gilių nesutarimų vos per vieną, pirmą susitikimą.

Amerikiečių prezidento darbotvarkė turėtų apimti ginklų kontrolę, padėtį karo draskomoje Ukrainoje, savaitgalį įvykdytą į Lietuvą skridusio lėktuvo priverstinį nutupdymą Baltarusijoje, JAV ir Rusijos kovą su pandemiją bei kitus klausimus.

Baltieji rūmai taip pat mažai tikisi iš abiejų lyderių susitikimo – taigi, per renginį Ženevoje veikiausiai nepavyks pasiekti jokių reikšmingų proveržių.

J. Bideno administracija ne kartą yra sakiusi, kad siekia „stabilių ir nuspėjamų“ santykių su Maskva. Vis tik Vašingtonas neseniai pasmerkė V. Putiną dėl įtariamo jo šalies kišimosi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, taip pat dėl įtarimų, kad Kremlius yra atsakingas už plataus masto kibernetinę ataką prieš mažiausiai devynias Amerikos agentūras, naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis.