„JAV prezidentas buvo susitikęs rimtų derybų su Vladimiru Putinu, kurios, kaip man susidaro įspūdis, nebuvo atlygis Rusijos prezidentui“, -  A. Merkel sakė per spaudos konferenciją po derybų Briuselyje.

„Suvereni ES, mano nuomone, taip pat turėtų galėti atstovauti ES interesams panašiame pokalbyje“, – kalbėjo ji.

Vokietija ir Prancūzija nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikusios pasiūlymą apsvarstyti galimybę atnaujinti derybas tarp Maskvos ir Briuselio, įstrigusias po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.

Tokia idėja sulaukė pasipriešinimo iš virtinės ES šalių narių, ypač įsikūrusių Vidurio ir Rytų Europoje, kurios išlieka ypač atsargios dėl dialogo su Maskva atkūrimo, Kremliui taip ir nepakeičiant kurso.

Po ilgų ginčų, užtrukusių iki vėlyvos nakties, lyderiai Briuselyje šį pasiūlymą atmetė. Jo kritikai tvirtino, kad tai galėtų pasiųsti klaidingą žinutę V. Putinui, nesiliaujant Maskvos agresijai.

„Manome, kad tai yra gerokai per anksti ir kad dabar tai būtų savotiškas atlygis Rusijos prezidentui už jo politiką – deja, agresyvią politiką, provokuojančią kaimynes, įvairius išpuolius“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

ES vadovų ir V. Putino susitikimo idėją palaikęs Italijos Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) pripažino, kad šis pasiūlymas buvo „truputį netikėtas“ ir nuliūdino valstybes, kurios labiausiai nerimauja dėl Maskvos.

Pasak jo, Bendrija „šią idėją iš esmės atidėjo, bent jau šiuo metu“.

Kremlius pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl ES sprendimo nepritarti deryboms ir patikino, kad V. Putinas „lieka suinteresuotas užmegzti darbo santykius tarp Maskvos ir Briuselio“.