Pasak Lietuvos banko, padidėjęs rizikos apetitas signalizuoja, kad finansų įstaigos gali rinktis rizikingesnes investicijas siekdamos didesnės grąžos, o kredito davėjai didina skolinimo apimtis.

„Finansų įstaigų atsargumą atspindintis norimos prisiimti rizikos lygis rodo, kad apklaustų įstaigų veikla pamažu grįžta į įprastas vėžes, t.y. rizikos apetitas grįžta į priešpandeminį lygį. Tokią tendenciją patvirtina ir tai, kad trigubai išaugo apklaustų įstaigų dalis, kurios teigė, jog pandemija šių metų antrąjį pusmetį jų nepaveikė“, – aiškina Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Visos apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mano, kad jų norimos prisiimti rizikos lygis yra mažesnis nei kitų finansų įstaigų. Be to, 84 proc. teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis. 86 proc. mano, kad nesikeis ir kitų Lietuvos finansų įstaigų polinkis rizikuoti.

Jos ir toliau mato didžiausią apgyvendinimo ir maitinimo bei kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo įmonių bankroto riziką. Žemės ūkio ir informacijos bei ryšių veiklų įmonių bankroto rizikos lygis yra žemiausias. Per pusmetį gamybos ir statybos veiklų įmonių bankroto rizika šiek tiek padidėjo.

COVID-19 pandemijos poveikis apklaustoms finansų įstaigoms mažėja. Trečdalio (35 proc.) pandemija pastarąjį pusmetį nepaveikė, tokių įmonių dalis per pusmetį padidėjo trigubai.

Per pusmetį reikšmingai didėjo finansų įstaigų, nemanančių, kad įmonių nemokumo tikimybė yra padidėjusi, dalis. Taip nemokumo tikimybę antrąjį pusmetį vertino 72, o praėjusį pusmetį – 39 proc. įstaigų. 13 proc. prognozuoja padidėsiančius nuostolius dėl įmonių nemokumo per ateinančius metus. Per artimiausius dvejus metus išaugsiančių nuostolių tikisi 9, o ilgiau – 6 proc. įstaigų.

Apklaustų finansų įstaigų vertinimu, antrąjį pusmetį svarbiausio rizikos Lietuvos finansų 87 proc. įstaigų mano, kad būsto kainos ateinančiais metais toliau kils, o penktadalis (22 proc.) tikisi spartesnio nei 10 proc. augimo tempo.