Nutartį prorusiško politinio veikėjo Algirdo Paleckio byloje [6] dėl šnipinėjimo Rusijai paskelbęs teismas taip pat konstatavo, kad FSB buvo suinteresuota gauti informaciją apie pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su sovietų agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamąsias vietas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, Deimantu Bertausku, taip pat su FSB darbuotoju, Rusijos piliečiais, FSB pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys.

Pasak teismo, didelę įrodomosios medžiagos dalį sudarė VSD pateikta medžiaga, ji buvo tiriama ne viešuose posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos kontekste VSD vertina, kaip instituciją, užtikrinančią Lietuvos nacionalinį saugumą, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių – vykdyti žvalgybą, kontržvalgybą, analizuoti, prognozuoti visuomeninius, politinius ir ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.

„Todėl teisėjų kolegija VSD vertino kaip kompetentingą subjektą, turintį galimybes rinkti duomenis apie asmenis ir apie asmenis ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui“, – per posėdį sakė teisėja Vitalija Norkūnaitė.

Apeliacinio teismo teisėjai paskelbė, kad jiems nekilo abejonių, jog A. Paleckis šnipinėjo už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 tūkst. eurų.

Taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje.

„Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą“, – pabrėžė teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį A. Paleckiui paliko galioti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi nuteistojo advokatų skundas atmestas, nuosprendis įsiteisėjo, A. Paleckis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, yra įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis turėtų kalėti apie penkerius metus.

UŽDARYTI

>

[7]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Nuteistasis posėdyje nedalyvavo, jis vėliau žiniasklaidai atsiuntė komentarą, kuriame teigė, kad jo „byla yra tuščia, nes teismas taip ir nepadėjo ant stalo tai, ką konkretaus aš „prišnipinėjau“, „ši „byla“ tampa didžiulė gėda visai Lietuvos teisėsaugai – ir visai valstybei“, „kalėjimas – tai bandymas nuslopinti tikrąją Lietuvos opoziciją“.

„Kalėjimas man – tai kerštas už tai, kad sakiau tiesą apie sausio 13. Kad rašiau knygą apie sausio 13-ąją. O tiesa apie sausio 13 vis tiek išaiškės. Idėjos į kalėjimą neuždarysite. Idėja išsiverš iš bet kokios kameros sienų“, – teigė A. Paleckis.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Nuteistasis Sausio 13-osios byloje yra Michailas Golovatovas.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.