K. Kallas sakė, kad dabartiniai Aljanso gynybos planai trims Baltijos valstybėms yra leisti jas peržengti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

„Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką šalių ir mūsų kultūros sunaikinimą. Tie, kurie buvote sostinėje Taline ir žinote mūsų senamiestį, jo istoriją ir šimtmečius čia gyvenančią kultūrą – visa tai būtų nušluota nuo žemėlapio, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“, – nuogąstavo Estijos ministrė pirmininkė.

Taip K. Kalllas kalbėjo prieš kitą antradienį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame Aljansas aptars rytinio flango gynybos planus – kaip geriau apginti Baltijos šalis. Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.

NATO pareigūnas sakė, kad Aljansas „turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus. „Mes padarysime daug, kad galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės“, – žadėjo jis.

Baltijos šalys norėtų, kad NATO orlaiviams būtų suteikta galimybė prireikus numušti priešo lėktuvus.

Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra [4] ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.