– Vis dažniau užduodamas klausimas – dėl ko nerimauja vartotojai ir kaip keičiasi jų elgsena?

– Rūpesčiai visiškai pasikeitė. Pastaruoju metu didžiausią rūpestį visiems Baltijos šalių gyventojams kelia karas ir jo padariniai. Lietuvoje susirūpinę 60 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 64 proc. Kitas ne mažiau svarbus rūpestis – augančios kainos: Lietuvoje – 49 proc., Latvijoje – 52 proc. ir Estijoje – 55 proc. Tarp penkių didžiausią susirūpinimą keliančių dalykų lieka rūpestis dėl augančių degalų kainų ir komunalinių išlaidų. Susirūpinimas sveikata pastaruosius penkerius metus buvo pirmoje vietoje, dabar nueina į antrą planą. 2020 m. rugpjūčio mėnesį daugiau nei 50 proc. gyventojų buvo susirūpinę dėl COVID-19, dabar beveik nekreipiame dėmesio ir pripratome – išliko tik 10 proc.

Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse.

– Kas šiame tyrime jus labiausiai nustebino ir kuo skiriamės nuo estų ir latvių?

– Nustebino susirūpinimas dėl karo ir noras padėti. Lietuvoje buvo linkę padėti ukrainiečiams net 76 proc., šiek tiek daugiau Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, kai klausėme ką jie darė dėl savęs ir savo artimųjų, trečdalis išvis nieko nedarė, nepanikavo, 29 proc. skaitė oficialią informaciją. Visi patikrino pasų ir ID kortelių galiojimo laiką. Estai galbūt racionalesni ir apie keliones negalvojo, jie staiga pradėjo kaupti atsargas. Estams infliacija ir augančios kainos kelia daugiausia nerimo.

– Kaip pasikeitė vartojimas? Kiek žmonės išleidžia savo baimėms pinigų?

– Įtakos turėjo pandemija, kad į parduotuves neiname kiekvieną dieną. Per trumpą laikotarpį išaugo 50 proc. vartotojų, kurie apsiperka ilgesniam laikui, ir sumažėjo vartotojų, kurie vaikšto į parduotuvę kiekvieną dieną. Įdomu, kad lietuviai tiesiog mėgo leisti laiką parduotuvėse vietoj pasivaikščiojimo.

– Ar fizinės parduotuvės netapo mažiau įdomios nei internetinės?

– Prieš pandemiją tik 10 proc. gyventojų teigė, kad apsiperka internetinėse parduotuvėse. Dabar – jau daugiau nei 32 proc. perka internetu bent kartą per mėnesį. Seniau pirkdavo ilgo galiojimo prekes, dabar perka ir vaisių, daržovių, pieno, duonos gaminių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar dėl tokio įpročio ateityje neišnyks fizinės parduotuvės?

– Manau, ne. Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse, taip pat mažose ir specializuotose. Manau, jie lygiaverčiai konkurentai.

– Ar dabar žmonės ieško kainos, o ne kokybės?

– Žinoma, kainos. Infliaciją paveikia kylančios būtinų prekių kainos 67 proc. ir degalų kainos – 60 proc. Vartotojas nelinkęs atsisveikinti su kiekiu, jis laukia akcijų.