Anksčiau diskusija dėl šių pataisų sukėlė visuomenės ginčus [6].

„Šiandien labai džiaugiuosi, kad pagaliau žengėme žingsnį kartu su kitomis Europos šalimis ir įregistruojame, jau tikrai galiu drąsiai sakyti, garsiąją 151 straipsnio apie vertimą lytiškai santykiauti formuluotę. Registruojame korekciją šitam straipsniui“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.

„Formuluotė kalba apie sutikimą, kuris yra išreiškiamas žodžiu arba išoriškai pastebimu nedviprasmišku elgesiu, kuris visada yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą“, – teigė parlamentarė.

„Kitaip tariant, joks įstatymas niekada neaprašys ir Lietuvoje iki šiol neaprašė, ar sutikimas yra duodamas merkiant akį, ar dar kažkaip kitaip. Tačiau jeigu yra fiksuojamas žmogaus pareikšimas dėl seksualinio smurto, kad jis buvo priverstas santykiauti, nebuvo jo sutikimo tam, toks pareiškimas turi būti registruojamas, renkami įrodymai, situacija tiriama ir teismas turės aiškintis kiekvienos konkrečios situacijos atveju, ar tas sutikimas buvo duotas“, – nurodė ji.

Siūlo plėsti formuluotę

Jos teigimu, šiuo metu Baudžiamojo kodekso 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, jis apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus.

„Formuotė neįtraukia sutikimo sąvokos tiksliau. Formuluotė iki šiol bandė įvardinti įvairias ne fizinio smurto formas, psichologinį smurtą, grasinimą, keltą kitų dalykų“, – teigė ji.

Kitaip tariant, joks įstatymas niekada neaprašys ir Lietuvoje iki šiol neaprašė, ar sutikimas yra duodamas merkiant akį, ar dar kažkaip kitaip.

„Pagrindė būtinybė visoj situacijoj yra kito žmogaus laisvas ir aiškiai išreikštas sutikimas. Jeigu to sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai, kurių yra imamasi, yra prievarta ir smurtas“, – pridūrė M. Danielė.

Pasak parlamentarės, įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

BK 151 straipsnio pirma dalis už prievartą lytiškai santykiauti numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Nevyriausybininkai: tai pirmas žingsnis

Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė teigė, jog pataisas palaiko, tačiau jos nėra pakankamos.

„Šiandien Seimo nariams išsiuntėme 91 nevyriausybinės organizacijos pasirašytą kreipimąsi, kuriuo sveikiname Seimo narių M. Danielės ir Ievos Pakarklytės žengtą pirmą žingsnį, užregistruojant BK 151 straipsnio pataisas. Svarbu pasakyti, kad registruotas pataisas laikome dalinėmis. Beveik 100 žmogaus teisių organizacijų (...) mato didesnės reformos būtinybę“, – sakė ji.

Pasak M. Guliakaitės-Danisevičienės, taip pat svarbu būtų pripažinti, jog bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinėje prievarta, atsisakyti seksualinio nusikaltimo skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, o šiuos BK straipsnius apjungti į vieną.

Ji taip pat ragino skirti dėmesio kokybiškiems tyrimams, kurie atskleistų esamą situaciją.

M. Danielė taip pat akcentavo, kad apie pusė Europos šalių vienaip ar kitaip įtraukė sutikimo sąvoką į savo įstatymus.

Šis įstatymo pakeitimas yra Laisvės partijos narių M. Danielės ir I. Pakarklytės paskelbto apsaugos nuo seksualinio smurto paketo dalis. Parlamentarės rugsėjo mėnesį yra siūliusios steigti specializuotus pagalbos centrus, atlikti Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir parengti specialistus.

Lapkričio pradžioje Seimas taip pat pritarė I. Pakarklytės pateiktai rezoliucijai dėl Rusijos kariuomenės vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiems.