Štai, pavyzdžiui, žalias garsaus prekių ženklo sportinis kostiumas, besišypsąs sėkmingo valdžios (ir tos, ir anos) asmens veidas, pasitikintis balsas bei lengva pašaipa, reaguojant kone į kiekvieną politiko-žurnalisto (?), signataro Rolando (tada tas užėmė LTV Visuomeninių programų direkcijos direktoriaus pareigas ir pats kalbindavo pašnekovus) klausimą. Toks šeštosios Lietuvos vyriausybės premjeras iškilo daugelio TV žiūrovų atmintyje, prieš kelias dienas išgirdus žinią apie jo galutinį atsistatydinimą iš visų postų šioje žemėje.

"Šiandieną jus puola faktiškai visi, kaip jūs jaučiatės tokioje aplinkoje, kada iš visų pusių spaudimas? Ar gerai miegate?"

"Klausimas labai aktualus."

"Ar jūs pats tvirtai žinote, ką darote Lietuvoje?"

"Klausimas aktualus."

Kitaip atsakinėti ir negalėjo diplomuotas inžinierius mechanikas, Maskvos liaudies ūkio akademijos absolventas.

Brandžiuoju sovietmečiu jis – sėkmingas maisto pramonės įmonių lyderis, Atgimimo metu – "Pienocentro" pirmininkas, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. Galiausiai – gulbės giesmė – jau nepriklausomos Lietuvos premjero poste.

Tiesa, kadencijos užbaigti nepavyko, koją pakišo akcinis inovacinis (toks tuometis bankas) su padidintomis palūkanomis ir indėlių atsiėmimu prieš pat žlugimą. Dar vėliau – baudžiamoji byla, paskui – kontrsmūgis į Strasbūrą, kur iš valstybės bandyta prisiteisti milijoną dėl per ilgo tąsymo po teismus. Prisiteisė, tik kur kas mažiau. O paskui, kai pasijuto saugus ir nugalėjęs, jis apie tai parašė knygą "Metai, kai nebuvo didvyrių". O kai visai viskas baigėsi, signataras Rolandas savo feisbuke "Kas geresnio, premjere?" klausimų jau neturėjo.

Tik internautai ore.lt ta proga įkėlė pankrokerių "Turboreanimacija" 1995-ųjų šedevrą "Sudorok Slezeviciu".