Lietuvos pramonėje ima ryškėti pirmieji lėtėjimo ženklai, sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Euro zonos centrinis bankas nerimauja, kad bloką apėmęs ekonomikos sulėtėjimas užsitęs. Tai su nerimu išgyvena net pačios didžiausios Bendrijos šalys. Vokietijoje verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja ekonominių tyrimų institutas IFO, rugpjūtį smuko į žemiausią nuo 2012 m. pabaigos lygį.
Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta, o pramonėje mažėja įmonių, teigiančių, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas, teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti - vėjo malūnus. Lietuva pastaruosius kelis dešimtmečius pokyčių atneštus iššūkius neretai sugebėdavo paversti naujomis galimybėmis.
Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas?
Jei šiemet nusprendėte atostogas praleisti Lietuvoje, greičiausiai savo sprendimu likote patenkinti. Lietuvos gyventojai, šalies svečiai ir pajūrio verslininkai šiemet galėjo džiaugtis ypatingai šiltais ir saulėtais pavasariu bei vasara.
Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu.
Daiktais ir paslaugomis tarpusavyje už pinigus Lietuvoje dalijasi kas penktas gyventojas. Ekonomistų teigimu, palyginti, pavyzdžiui, su Švedija, tai nėra populiarus būdas apsipirkti. Bet neabejojama – ateityje tą pakeis vadinamoji tūkstantmečio karta.
Nėra daug abejojančių, kad šių laikų jaunimui ypač pasisekė – jie turi daugiau galimybių gauti tinkamą išsilavinimą, jie beveik nepatyrė sovietmečio sunkumų, gali džiaugtis laisvu judėjimu ir kitais ES privalumais.
Pasaulyje it grybai po lietaus dygsta įvairiausios finansų naujovės. Iš šios gausos kaip viena didžiausią potencialą turinčių inovacijų išsiskiria taip vadinamas „minios finansavimas“ (angl. crowdfunding) . Nuo 2011 m. minios finansavimo apimtys išaugo daugiau nei 240 proc. ir, panašu, sparčiai augs ateityje. Ši finansų inovacija patraukli verslo pasaulio mažiesiems – smulkiam ir vidutiniam verslui, startuoliams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, menininkams.
Pasaulyje labiausiai paplitęs minios finansavimo modelis remiasi aukojimo principu ir veikia panašiai, ka