Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.
Valstybės, esančios prie Baltijos jūros, antradienį susitarė iki 2030 metų septynis kartus (iki 20 gigavatų) padidinti jūros vėjo energijos gamybą, Europai siekiant atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų.
Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.
Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, trečiadienį referendume triuškinama balsų dauguma nubalsavo atsisakyti tokios pozicijos po Rusijos invazijos į Ukrainą, rodo balsavusių žmonių apklausos.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, Vakaruose jaučiamas nuovargis, tačiau svarbu išlikti budriems ir toliau remti kovojančią Ukrainą.
Danija pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti karinę techniką į Ukrainą, Vakarams intensyvinant diplomatiją ir grasinant griežtomis ekonominėmis sankcijomis Rusijai, kad būtų užkirstas kelias invazijai.
Danijos valdžia penktadienį paskelbė, kad dėl rekordinio COVID-19 atvejų prieaugio, įsibėgėjančio dėl naujos omikron atmainos, šalyje bus laikinai uždaryti teatrai, kino teatrai ir koncertų salės, taip pat bus ribojamas restoranų darbo laikas.
Danija uždarys mokyklas, apribos naktinį gyvenimą ir paragins piliečius dirbti iš namų, kad sustabdytų didėjantį koronaviruso atvejų skaičių, trečiadienį pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.