Penktadienį dalyvaudamas diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad R. Kalanta mąstė apie Lietuvos ateitį.
"Kai pradėjau kurti "Istorijos detektyvus", iš naujo atradau XIII–XIV a. Daug kam atrodo, kad iš to laikotarpio yra kelios istorijos, bet kai analizuoji giliau, pamatai žymiai platesnį vaizdą", – dalijasi LRT laidos "Istorijos detektyvai" autorius Virginijus Savukynas. Žurnalistas pripažįsta, kad istorinės paieškos ir atradimai – nuolatinis jo gyvenimo procesas.
Praūžė Sąjūdžio 30-mečio minėjimas, o po to viešojoje erdvėje pasipylė kritika tiek seniems, tiek jauniems, kalbėjusiems iš Seimo tribūnos. Esą jų nusivylimas yra nepagrįstas, netgi piktybiškas, jie nemato Lietuvos pasiekimų. Gal iš tiesų Sąjūdžio pirmeiviai tapo istorine atgyvena, galinčia tik pasidalinti savo prisiminimais? Ar tikrai jų balsas nebereikalingas mūsų viešojoje erdvėje? Ar tikrai jų mintys yra kenksmingos?
Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, skaldo žmones. Paradoksas? Giliau pažvelgus, priežastys yra akivaizdžios.
Ne vienas klausia, kodėl politika Lietuvoje tapo tik skandalai ir santykių tarp politikų aiškinimasis, nesidrovint tam pasitelkti jėgos struktūras? Negana to, į politikų peštynes įtraukiami ir verslininkai, ir žurnalistai, ir visuomenės veikėjai.
Ar prisimenate senus 1992 metus? Tada triuškinamai laimėjo LDDP, o dalis visuomenės tai laikė pirmuoju pragaro žemėje ženklu. Ir kas nutiko? Pragaras neatkeliavo, priešingai mūsų politinę sistemą aplankė kone dangiškas stebuklas: ogi jau maždaug apie 2002-2004 metus ta pati partija, tiesa, pasivadinusi socialdemokratais, buvo laikoma viena iš valstybingumo puoselėtojų – šalia konservatorių ir liberalų.
Gražiai piliečių atšvęsta Vasario 16-oji sulaukė kelių niurzglių paburbėjimo: oj, per daug istorijos, per daug praeities. Kai kas net aiškina, kad šiais laikais visiškai nebesvarbu, kas vyko ne tik prieš 100, bet ir prieš 20 metų. Labai keistos kalbos.
Tai, kaip mokyklose dėstoma istorija, yra baisu. Reikia ne kalti galybę datų ir faktų, o suvokti istorinius procesus ir tai, kaip funkcionuoja visuomenė, LRT RADIJUI sako žurnalistas, kultūros antropologas, žiniasklaidos ir viešųjų ryšių ekspertas Virginijus Savukynas.
Kalbant apie tarptautinę politiką, daugelis pasakys, kad čia svarbiausi yra gryni ir nuogi interesai. Tai yra tiesa, tačiau nereikia nuvertinti ir vertybinių aspektų. Juk mes žinome, kas yra agresorius, o kas auka. Kas puola, o kas ginasi. Elementarus padorumas reikalauja, kad būtume tų, kurie ginasi ir stengiasi apginti savo teisę gyventi.