Kelionė – tik į vieną pusę
„L. Kublickas buvo mano tėvo pusbrolis. Jis 1951 metais išplaukė žvejybiniu kateriu esą žvejoti, bet pabėgimo kelias jau buvo iš anksto apgalvotas. Lietuviai suprato, kad tai bus kelionė tik į vieną pusę. Gyvi jie nebūtų pasidavę, todėl buvo prisirišę plytas nusiskandinimui. Buvo nusprendę – nesileis sulaikomi“, – pasakojo G. Kublickas.
Kartu su L. Kublicku žvejybiniu traleriu plaukė Juozas Grišmanauskas iš Kretingos ir Edmundas Paulauskas iš Panevėžio.
L. Kublickui tuo metu buvo vos 22-eji.
„Jis neturėjo pasirinkimo, dėdė žinojo, kad jo laukia areštas. Mūsų senelį sovietai areštavo 1947 metais Giruliuose, nes jis buvo nepriklausomos Lietuvos pasienietis. Dėdės brolį sovietai buvo areštavę 1951 metų gegužę. Tardymui į Vilnių buvo iškviestas ir pats dėdė L. Kublickas. Po trijų dienų tardymų dėdę paleido, bet jis suprato, kad bet kada gali būti išvežtas į Sibirą. Todėl ir nusprendė bėgti“, – pasakojo G. Kublickas.
Tuo laikotarpiu L. Kublickas buvo vienintelis laivo kapitonas ne rusas.
Žvejybiniame laivyne L. Kublickas buvo vertinamas, nes nuolat viršydavo planus, labai stengėsi gerai dirbti.
„Jam leisdavo žvejoti tolimiausiuose jūros kvadratuose. O tai jau buvo netoli Švedijos vandenų. Kapitonas pats galėjo pasirinkti įgulą. Tą kartą jis pasirinko tris lietuvius ir tris rusus. E. Paulauską į laivą priėmė paskutiniu momentu. Dėdė apie pabėgimą pasakė pirmiausiai J. Grišmanauskui, jis sutiko. O E. Paulauskui pasakė paskutinę akimirką“, – pasakojo G. Kublickas.
Tris užkalė kajutėje
28 metų ilgio žvejybiniame traleryje kapitonas L. Kublickas trims rusams buvo davęs darbo tuo metu, kol laivas plaukė.
„Pabėgimo naktį jis juos nusiuntė miegoti, o laivą maksimaliu greičiu pasuko Švedijos link. Žvejybinius tinklus jie nukapojo, kad laivas judėtų kuo greičiau. Jie buvo pasiruošę vinių ir plaktukų. Rusams jie atidavė pasus, kurie tais laikais buvo laikomi kapitono seife. O pačius rusus užkalė kajutėje“, – pasakojo G. Kublickas.
L. Kublickas ir J. Grišmanauskas pasiėmė laiškus artimiesiems. Jie nenorėjo palikti jokių asmeninių daiktų.
„Plytas jie rišo dėl to, kad nepavykus planui, jei kartais atplauktų rusų laivas, jie būtų šokę į vandenį ir skandinęsi. Jauniausias iš bėglių labai išsigando ir nelabai tikėjo tuo, kam ruošiamasi. Paskutinę minutę E. Paulauskas sutiko ir įšoko į nuleistą gelbėjimo valtį, kurią jie trise nuirklavo iki Švedijos“, – tikino lietuvis.
Pabėgimas įvyko naktį. Brėkštant vyrai jau matė Švedijos krantus, o Elando saloje jie išsilaipino 8 val. 30 min.
„Švedų policija juos apklausė. Su lietuviais norėjo susitikti rusų konsulas, bet jie nesutiko, tad švedai ir neleido organizuoti susitikimo“, – pastebėjo G. Kublickas.
Žinia iš Amerikos radijo
Lietuvių likimai klostėsi skirtingai. Po kurio laiko jūrininkai paliko Švediją ir nukako į Vokietiją.
„O dar vėliau persikėlė gyventi į Ameriką. Tuo metu mano tėvas Vytautas Kublickas ir jo brolis Bronius mokėsi jūreivystės mokykloje. Jie naktimis klausydavosi „Amerikos balso“. Kokia buvo nuostaba, kai jie patys išgirdo, kad trys lietuviai pabėgo į Švediją. Ir dar išgirdo pusbrolio pavardę“, – šypsojosi G. Kublickas.
V. Kublicką su broliu netrukus pašalino iš jūreivystės mokyklos.
„Kilusiems iš Aukštaitijos jūra buvo kažkas tokio. Tėvui teko stoti į Veterinarijos akademiją“, – prisiminė kaišiadorietis.
Mįslingas ryšys
L. Kublickas mirė 1994 metais JAV.
„Jam dar pavyko susitikti su tuomečiu Lietuvos ministru pirmininku Gediminu Vagnoriumi. Bet tada jis jau sirgo. Šeimą buvo sukūręs su lenkaite, bet vaikų neturėjo. J. Grišmanauskas mirė 1983 metais Čikagoje. E. Paulauskas mirė 2002 metais“, – pasakojo žymaus lietuvio giminaitis.
L. Kublickas, išvykęs į Jungtines Valstijas, stengėsi ten gyventi labai tyliai. Tikėtina, kad taip vyras saugojo Lietuvoje likusius gimines.
Lietuvis vienintelį kartą davė interviu radijui, kalbėjo apie tai, kad būdamas Lietuvoje klausėsi „Amerikos balso“.
L. Kublicko tėvas buvo dar gyvas, kai artimieji jo klausinėdavo, ar sūnus rašo laiškus iš Amerikos.
„Laiškų jis nesiuntė. Tai būtų buvę pavojinga. Bet kažkoks mįslingas ryšys buvo. Aš dar buvau vaikas, tad tik viena ausimi girdėdavau, kad artimieji dalindavosi kažkokiomis žiniomis. Gal per ką nors perduodavo raštelius“, – prisiminė kaišiadorietis.
Visi trys vyrai, išdrįsę bėgti iš Sovietų Sąjungos, karinio tribunolo buvo nuteisti mirties bausme sušaudant.
Bet kokie ryšiai su artimaisiais jų giminėms kėlė begalinį pavojų.
Ne dėl turtų jie ryžosi bėgti, o dėl laisvės.
„Ne dėl turtų jie ryžosi bėgti, o dėl laisvės. Tylios ir ramios laisvės. Turtų jie ir čia neturėjo. Žmogui, užaugusiam laisvu aukštaičiu, laisvė buvo labai svarbi. Tačiau ši istorija byloja, kad žmogus niekada neturėtų atsisakyti savo svajonių. Tik ėjimas į priekį galų gale padeda pasiekti savo tikslų“, – pastebėjo G. Kublickas.
Idėja – plaukti baidare
G. Kublickas, kuris šią vasarą dėdės pabėgimui atminti perplaukė baidare Baltijos jūrą, tikino, kad baidarė L. Kublicko galvoje, kaip pabėgimo įrankis, buvo užgimusi dar prieš lemtingąjį žygį.
Pasirodo, kad L. Kublickas buvo pasigaminęs baidarę ir turėjo planą ja išplaukti jūra į Švediją.
G. Kublickas pasakojo, kad jis dirba veterinarijos gydytoju, yra įgijęs gamtos mokslų daktaro laipsnį.
„Šalia manęs visada buvo vanduo, aš gimiau Kuršėnuose, šalia Ventos upės. Vanduo mano gyvenime visada buvo. Tačiau tai, kad tėvo pusbrolis laivu pabėgo į Švediją, visi slėpė. Dar būdamas mažas sužinojau, bet niekam apie tai nepasakojau. O būdamas 10-ies, iš tėvo sužinojau, kad dėdė slapčia buvo pasigaminęs baidarę ir puoselėjo mintį pabėgti ja į Švediją. Tikslas buvo išplaukti spalio mėnesį ir pasiekti neutralius vandenis. O jei pasiseks, pasiprašyti kokio nors užsienio laivo pagalbos“, – pasakojo G. Kublickas.
Šią dėdės puoselėtą mintį vėliau perėmė ir G. Kublickas – idėja plaukti baidare vyrui patiko.
G. Kublickas šią vasarą įveikė Baltiją baidare. Vyrą kelionėje lydėjo jachta, tačiau visą atstumą jam teko irkluoti vienam.
Patyrė nesėkmę
Planą pakartoti dėdės pabėgimo žygį vyras turėjo dar anksčiau.
„Plaukiojau užliejamose pievose Rusnės saloje. Netyčia dar ir taisykles pažeidžiau, tai pasieniečiai mane 2022 metais buvo nubaudę. O šiemet yra lygiai 75 metai, kai mano dėdė, L. Kublickas, įvykdė savo puoselėtą svajonę ir pabėgo iš Sovietų Sąjungos“, – teigė vyras.
Apsisprendimas ryžtis perplaukti Baltijos jūrą vyrui kilo tuo momentu, kai su savo širdies drauge plaukiojo baidare.
„Ji iš pradžių kreivai žiūrėjo į mano sumanymą. Tačiau man vienu metu išsprūdo frazė: „Dėl tavęs ir jūrą perplaukčiau.“ Po šių žodžių ji sutiko. Tokioje frazėje telpa viskas. Kiekvienam iš trijų sūnų tai galėčiau pasakyti. Tokia frazė tiktų ir Lietuvai, mano šaliai“, – šypsojosi vyras.
Išbandymui buvo ruoštasi iš anksto. Pirmiausiai teko treniruoti ištvermę.
„Man dabar 66 metai. Jūrą perplaukiau dar būdamas 65-erių, buvo likusios kelios dienos iki gimtadienio. 2025 metais mėginau įveikti jūrą, bet pasiekiau tik Gotlando salą. Tai buvo pirmasis mėginimas. Kilo baisi audra, o mano pagalbininkas susirgo jūros liga ir man teko jį slaugyti. Plaukimą nutraukiau. Ir jau anksčiau aš mėginau susidraugauti su jūra“, – prisiminė vyras.
G. Kublickas plaukimo išbandymams ruošėsi treniruodamasis.
„Badavau, stengiausi įvertinti savo organizmo ribas. Aktyviai sportavau. Bet svarbiausias dalykas buvo mano sąmonės ištvermė. Buvau nustebęs, kiek žmogaus organizmas gali ištverti“, – pastebėjo vyras.
G. Kublickas pripažino, kad buvo sunkiau ruoštis nežinomybei, nei perplaukti jūrą.
„Aš nesamdžiau jokio trenerio, ruošiausi pagal savo metodus. Sunkiau buvo įveikti vidinius dalykus prieš išplaukiant. Bet, kaip paaiškėjo, įmanoma įveikti jūrą net ir baidare“, – pastebėjo vyras.
Lašiniai – puikus maistas
Paklaustas, ką jam teko valgyti irkluojant baidarę į Švediją, G. Kublickas tikino, kad lašiniai lietuvį išgelbės pačiose įvairiausiose situacijose.
„Paneigiu sveikuolių įsitikinimus. Lašiniai yra puikus dalykas. Pirmą dieną nuplaukiau 41 kilometrą. Irkluodavau 12–13 valandų per dieną. Antrąją dieną įveikta 60 kilometrų. O iš viso per tris dienas nuplaukta 180 kilometrų“, – kelionės atstumus skaičiavo vyras.
Naktį lietuvis miegojo jį lydėjusioje jachtoje.
„Džiaugiausi, kad neskaudėjo sąnarių ar raumenų. Kūnas atlaikė, o sudėtingiausia buvo įveikti monotoniją. Kur kas sunkiau yra būti vienam su savimi. Irkluodamas susitaikai su visais žmonėmis. Tokiu metu gyveni tik su savo mintimis. Tai taip pat yra milžiniška patirtis. O iš gyvenimo išsinešime tik patirtį“, – svarstė žmogus.
G. Kublickas baidare į Švediją plaukė tyliai, be skambių pranešimų žiniasklaidai, tad jo buvo klausta, kaip vertina visokius plaukikus, skambiai trimituojančius apie savo keliones.
„Jie – jaunesni. Jiems to reikia. O man nereikėjo. Ne kiekvienas pensininkas pasiryžtų plaukti per jūrą. Žmonės tokius pasirinkimus daro ne protu, o širdimi“, – nusišypsojo vyras.
Paklaustas, kuo skiriasi irklavimas vidaus vandenyse ir atviroje jūroje, G. Kublickas paaiškino, kad Baltijos jūra labai įnoringa.
„Orų pasikeitimai čia itin dažni. Bangavimas toks, kad, atrodo, esi verdančiame puode“, – pastebėjo plaukikas.
G. Kublickas patikino, kad patys didžiausi žygiai įveikiami ne raumenimis.
„Ne raumenų masėje yra jėga. Jėga yra smegenyse. Tai reikėtų pasakyti ir dabartiniam jaunimui. Irkluojant kiekviena banga kelia stresą. Kiekvieną šią akimirką reikia mokėti įveikti“, – pripažino vyras.
Projektas „Straipsnių ciklas „Slapta žyma“ portale https://www.kl.lt“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 10 000.
(be temos)