Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.
Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas, tačiau Lietuvos lyderiai drąsiai prisiima riziką ir skelbia, kad jau po kelių savaičių vos ne visi grįšime į ikipandeminio gyvenimo vagą.
Finansų ministerijai prognozuojant, kad valstybės skola šiemet išaugs iki daugiau nei 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad toks augimas pandemijos kontekste yra neišvengiamas, kadangi auga tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai dėl koronaviruso pandemijos susiformavę valstybės įsipareigojimai.
Trečiadienį Finansų ministerija išpirko euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša ministerija.
Ekonomistai teigiamai vertina išaugusią valstybės skolą, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę Lietuvoje, ir pažymi, jog skolintis buvo būtina. Jie taip pat priduria, kad su neigiamais pandemijos padariniais verslui kovoti padeda gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį – tikimasi išaugusio vartojimo pandemijai šalyje prislopus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad lėšų, pasiskolintų iš ES, aptarnavimas ilguoju periodu gali tapti našta valstybei. Ji taip pat priduria, kad, siekiant to išvengti, būtina laikytis atsargumo ir siekti užtikrinti, kad šiuo metu daromos išlaidos atsipirktų valstybei ateityje.
Vokietijos 2021 m. biudžete numatyta skolintis papildomai 180 mlrd. eurų, o pats numatomas biudžetas pastarosiomis savaitėmis išaugo dėl planuojamų didesnių išlaidų koronaviruso pandemijos padariniams mažinti.
Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius.
Vyriausybė ir Seimas turėtų nustatyti, kiek šalis galėtų įsiskolinti ir kokius rezervus sukaupti, sako valstybės kontrolierius. Pasak Mindaugo Macijausko, šalies rezervai galėtų siekti 3-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neturėtų viršyti 40 proc. BVP.