Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
365 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“ bus padengta iki šių metų pabaigos, teigia Finansų ministerija.
Kokią dalį metų mes praleidžiame dirbdami ne sau, bet valstybei tam, kad turėtume mokyklas, kelius, švietimą, kariuomenę ir kitas institucijas? Apie tai LNK kalba Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.
Pirmadienį Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, kuria paminima, kada kiekvienas šalies mokesčių mokėtojas baigia finansuoti valstybę ir pradeda dirbti sau – asmeninei ar šeimos gerovei kurti. Ją skelbiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskaičiavo, kad bendriesiems valstybės reikalams mokesčius mokantys lietuviai šiemet dirbo virš penkių mėnesių.
Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.
Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas, tačiau Lietuvos lyderiai drąsiai prisiima riziką ir skelbia, kad jau po kelių savaičių vos ne visi grįšime į ikipandeminio gyvenimo vagą.
Finansų ministerijai prognozuojant, kad valstybės skola šiemet išaugs iki daugiau nei 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad toks augimas pandemijos kontekste yra neišvengiamas, kadangi auga tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai dėl koronaviruso pandemijos susiformavę valstybės įsipareigojimai.
Trečiadienį Finansų ministerija išpirko euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša ministerija.
Ekonomistai teigiamai vertina išaugusią valstybės skolą, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę Lietuvoje, ir pažymi, jog skolintis buvo būtina. Jie taip pat priduria, kad su neigiamais pandemijos padariniais verslui kovoti padeda gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį – tikimasi išaugusio vartojimo pandemijai šalyje prislopus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad lėšų, pasiskolintų iš ES, aptarnavimas ilguoju periodu gali tapti našta valstybei. Ji taip pat priduria, kad, siekiant to išvengti, būtina laikytis atsargumo ir siekti užtikrinti, kad šiuo metu daromos išlaidos atsipirktų valstybei ateityje.