Gegužės 2-ąją sukanka 150 metų, kai Paantvardžio kaime (Jurbarko r.), netoli Skirsnemunės, gimė poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Lietuvių literatūros istorijoje J. Baltrušaitis įvardijamas kaip ryškiausias lietuvių ir rusų poetas simbolistas, rašęs lietuviškai ir rusiškai.
Kas buvo Mejeris Smečechauskas, kurio tarpukario fotografijų galima rasti beveik visuose Lietuvos muziejuose? Apie jo asmeninį gyvenimą nedaug žinome: nei kada jis gimė, nei kada mirė. Daugiau galima papasakoti apie jo profesinę veiklą – fotografavimą.
Pirmoji lietuvių romanistė moteris – Ieva Simonaitytė, geriausiai skaitytojams žinoma dėl populiarių, leistų milžiniškais tiražais, romanų „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935) ir „Vilius Karalius“ (1939). Šiemet rašytojai – 125, tad nenuostabu, Kad metų pradžioje jau galima matyti jubiliatės pavardę įvairiose spaudos publikacijose ir kultūrinių renginių užkulisiuose.
Europos muziejų nakties proga vakariniam seansui lankytojams duris atvėrė Maironio lietuvių literatūros muziejus. Tačiau kauniečiams pasiūlyta pasivaikščioti ne tik po poeto sodą bei butą, tačiau ir išbandyti naują interaktyvią ekspoziciją.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojai prabilo apie galimą mobingą. Viena darbuotoja prarado darbą, nes karantino metu viename muziejaus padalinių kieme organizavo inkilų kėlimo akciją.
Vildamasis, kad 2022 metais, kai Kauno miestas bei Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, ir ji tiesiog gaus nuo kultūrinio vyksmo bei renginių gausos, Maironio lietuvių literatūros muziejus taip pat jungsis į bendrą programą ir kvies lankytojus domėtis literatūra, ieškodamas naujų patrauklių formų.
Neeilinio gimtadienio, kuris įvyks šių metų birželį, belaukiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus rengia naują lietuvių literatūros istorijos ekspoziciją.