Tobulėti pačiai ir įkvėpti kitus. Skirtingos veiklos sritys, bet toks pats beribis užsidegimas. Pristatome dar dvi pretendentes į „Metų kaunietės“ titulą.
Apie šiuos pacientus sakoma, kad jie ieško ligų, nes metų metus vaikšto pas gydytojus skųsdamiesi iš pirmo žvilgsnio nelabai reikšmingais simptomais, ir tik vėliau jiems nustatomas vėžys. Nors neuroendokrininiai (NE) navikai reti, atsiranda vis efektyvesnių būdų jiems gydyti. Vienas tokių taikomas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).
Vieni susirgusieji vėžiu patiria ilgalaikę remisiją ir vadinami pasveikusiais, o kitiems liga po kiek laiko sugrįžta, išplinta į kitus organus. Nuo ko priklauso, ar onkologinė liga visiškai atsitrauks, ar išplis? Koks gydymas taikomas atsiradus metastazių? Į klausimus atsako gydytoja onkologė Rasa Jančiauskienė.
Nauji vėžiui gydyti ar šiai ligai pristabdyti skirti vaistai neretai kainuoja 3–7 tūkst. eurų mėnesiui. Pasak gydytojos onkologės Rasos Jančiauskienės, tokia kaina yra nepagrįsta. Pokalbis su šia gydytoja – apie tai, ką reikėtų keisti, kad šie vaistai taptų pigesni.
Per metus Lietuvoje apie 300 žmonių suserga neuroendokrininiais navikais. Tai vėžys, kuris, tarsi fokusininkas, gali užsimesti kitų ligų kaukę, todėl jį nustatyti labai sunku, o gydymo sėkmė priklauso tik nuo ankstyvos diagnostikos.
Vasario 4-ąją pasaulis mini Kovos su vėžiu dieną. Tačiau vėžys yra nevienalytė liga. Europos Sąjungoje apie 4 milijonus žmonių serga retomis onkologinėmis ligomis. Kai tam tikra ligos forma serga vos keli pacientai, tuomet ištirti, palyginti tam tikrų gydymo metodų ar naujai atrastų vaistų veiksmingumą yra pakankamai sunku. Europos Sąjungos Sveikatos programos Bendruosiuose veiksmuose numatytas projektas, skirtas reto vėžio problemoms spręsti. Ketinama sukurti kompetencijos centrų tinklą, kuris padėtų užtikrinti pagalbos tolygumą visiems Europos šalių piliečiams