Gyvename toje pačioje valstybėje, bet sociologinių apklausų analizė rodo, kad kai kurios visuomenės grupės viską vertina kur kas geriau nei kitos, į viską žiūrinčios lyg pro juodus akinius.
„Mes turėjome būti pasirengę Rusijos dezinformacijos sklaidai ir puolimui, bet iš anksto nebuvo parengta strateginė komunikacijos linija“, – sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
2027-ieji – tai optimistiškiausias Lietuvos europarlamentarų paminėtas Ukrainos priėmimo į ES iškilmių scenarijus. Daugelis kitų prognozių keliais ar keliolika metų vėlesnės.
Vos išsikvėpė COVID-19 pandemija, pasaulį apėmė baimė dėl beždžionių raupų plitimo, kyla kitų virusų ir ligų protrūkiai, o prognozių yra ir dar labiau gąsdinančių. Ar yra joms realaus pagrindo?
Deja vu. Gegužės pabaigoje sukako 30 metų, kai Lietuvos nepriklausomybę atkūręs parlamentas išsiskyrė posėdžiauti į dvi sales. Dabar vėl griebtasi šios keistos politinės kovos priemonės.
Nauja: rinkimų komitetai taps juridiniais asmenimis ir vadinsis politiniais komitetais, keisis merų galios, atsiras partijų analitinių centrų. Vis dėlto daug žadėtų pakeitimų liko už borto.
Geopolitinė situacija verčia stiprinti žvalgybines institucijas. Tačiau, ar Seime svarstomi teisės aktų pakeitimai neperžengia kertinės asmens teisės, kurią garantuoja Lietuvos Konstitucija ir tarptautinės chartijos, į privatų gyvenimą?
Sauliaus Skvernelio partija „Vardan Lietuvos“ esmingai pakeitė politinių jėgų išsidėstymą. Realu, kad ekspremjeras gali grįžti į valdžią, o štai Ramūnui Karbauskiui žemesnėje lygoje gresia likti visam laikui.
Atrodo, ne problema rasti 51 asmenį, vertą būti Lietuvos ambasadoriumi. Bet jų vakansijų skaičius dar neseniai buvo ir dviženklis, o tarp konservatorių ir Prezidento tryško žaibai.
Kariniu požiūriu stiprios Skandinavijos šalys sustiprintų NATO, bet jų siekis sulaukė ne tik aplodismentų. Ukrainos Aljansas neįsileidžia, o kai kurių ES šalių politikos nepakeitė nei karas Ukrainoje.