Maždaug aštuonioms iš dešimties Lietuvos įmonių problemų kelia laiku neįvykdyti skolininkų ir partnerių įsipareigojimai, rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia Europos mokėjimų ataskaita.
Pirmąjį šių metų pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, blogėja daug kitų su skolomis susijusių žmonių rodiklių, pranešė kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. Anot biuro vadovo, skolos didėja dėl brangstančių kasdienių išlaidų ir didėjančios infliacijos.
Valstybei už studijas skolingi apie 17,5 tūkst. asmenų, daugiausia – už paskolas, teiktas iki 2010 metų, dėl kai kurių skolininkų kasmet teismus pasiekia keli šimtai ieškinių.
Skolose įklimpęs prof. habil. dr. Juozas Gecevičius toliau postringauja apie milijoninės vertės projektą. Realybėje jis retokai per mėnesį perveda ir 100 eurų iš tūkstantinės skolos.
Visuomenėje yra sąžiningų žmonių, bet yra ir asmenų, linkusių piktnaudžiauti mūsų gerumu. Skolininkas, geranoriškai negrąžinantis skolos, gali mus įvelti į nemalonią situaciją. Ką reikėtų žinoti tiems, kurie skolina pinigus ar siekia susigrąžinti skolą? Situaciją komentuoja teisininkas Saulius Narbutas, MB „Teisės ir IT sprendimai“ vadovas, pelnęs verslo klientų pripažinimą ir pasitikėjimą.
Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. Eur: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc. – moterys.
Sostinės skola gruodžio pradžioje siekė beveik 201 mln. eurų. O Vilniaus savivaldybei, jos mokykloms ir kitoms miesto biudžetinėms įstaigoms skolininkai nesumoka keliolikos milijonų. Dalies pinigų valdžia nė neieškos, nes įsisenėjusios skolos paprastai nurašomos.