Menas lenkia laiką ir yra gyvenimo priešakyje – tai dar kartą įrodo Kauno miesto kamerinis teatras, trindamas demarkacines žmonių be negalios ir žmonių su negalia pasaulių ribas!
Teatralų prisiminimuose neseniai minėti faktai apie KGB agentų šešėlį meno pasaulyje sukėlė nemažai atgarsių. Prisiminta istorija, kai viena frazė, išrėžta nuo scenos, nulėmė aktoriaus Vilhelmo Vaičekausko karjerą. Apie tai papasakojo ir jo sūnus, žinomas klaipėdietis Gintaras Vaičekauskas.
„Lietuvą laikau antra tėvyne. Atvažiavusi čia nebesijaučiu turistė“, – šypsosi lietuvių kilmės ukrainiečių aktorė Kristina Kiseliovaitė. Prasidėjus karui, Ukrainoje gimusi menininkė atvyko į tėčio gimtinę – Lietuvą. Čia praleistus vienus metus Kristina prisimena su šypsena, o šiandien ji vėl vaidina gimtosios Ukrainos teatro scenoje. „Dabar Ukrainai esu reikalingesnė“, – sako aktorė.
Modrio Tenisono (1945–2020) vardas puikiai žinomas tarp kultūrininkų: teatralų, šokėjų, baltiškos kultūros tyrinėtojų, ypač vyresnės ir vidurinės kartos atstovų. Pažinę jį, turėję galimybę su juo kurti, iki šiol jaučia jo pokalbių, mokymų prasmę.
Prieš gerą dešimtmetį teko rašyti apie Rolando Kazlo tuomet premjerinį spektaklį „Palata“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuris iki šiol rodomas ir noriai žiūrovų lankomas. Tąsyk ne vienas į spektaklį atėjo lydimas R. Kazlo humoristinio šleifo garsumo, nes ne vienus metus televizijos ekrane matytas aktorius – puikus humoristas – turėjo didžiulį gerbėjų ratą, kuris minimame spektaklyje kiek pakišo koją – žmonės juokėsi vien R. Kazlą pamatę, nors spektaklis – anaiptol nehumoristinis.
Septynetukų magiją savo naujausioje knygoje „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“ sukūrusi Nijolė Narmontaitė nesutrinka paprašyta pažaisti skaičiais. „Kaip buvo įdomu, kiek knygelių apie numerologiją perverčiau, kiek visko naujo sužinojau!“ – džiūgauja prieš pokalbį kruopščiai namų darbus atlikusi charizmatiškoji aktorė ir septynių knygų autorė. Tad leidžiamės į kelionę po jos gyvenimą, paverstą skaičiais.
Ketvirtoje eilėje parteryje kelios vietos Lietuvos teatruose sovietmečiu buvo rezervuojamos „specialiems žiūrovams“ iš KGB. Šie veikėjai nebuvo itin dideli meno gerbėjai, tačiau jų „misija“ buvo prižiūrėti, kad spektakliai atitiktų ideologinę liniją, o teatralai, tai žinodami, siekė, kad šie neturėtų prie ko prikibti, bet žiūrovai suprastų, kas norėta pasakyti.
Tuo laikotarpiu, kai mūsų šalyje netyla susirūpinimas, kad jaunoji karta jau negeba savo jausmų, pasaulėžiūros reikšti lietuviškai, JAV gyvenantys mūsų tautiečiai ne tik auklėja vaikus lietuvybei, bet ir, tęsdami tradicijas, kuria literatūros, teatro ir kitų menų kūrinius.
Jau kitą savaitę Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks estų režisieriaus Peeterio Jalakaso premjera – Williamo Shakespeare’o pjesės „Audra“ interpretacija. NKDT meno vadovas ir teatrologas Edgaras Klivis kartu su režisieriumi iš teatro „Von Krahl“ diskutuoja apie avangardizmo sampratą šiandien, technologijų, medijų ir netgi šamaniškų ritualų reikšmę teatrinėje kūryboje.
LNK rodomo lietuviško serialo „Rimti reikalai“ aktorei Dovilei Kundrotaitei ši vasara prabėgo akimirksniu. „Turėjau ir darbų, ir laisvo laiko. Nusifilmavau Tado Vidmanto pilnametražiame filme „Milijonieriaus palikimas“, pradėjau „Rimtų reikalų“ sezoną, režisierės Austėjos Urbaitės juostą „Per arti“ pristatėme Austrijoje, su šiuo filmu dalyvavome Nidos kino festivalyje „Baltijos banga“, – didžiausius savo vasaros darbus vardija jaunosios kartos kino aktorė.