Visiems gerai pažįstamas jausmas, kai iš atostogų grįžti pailsėjus, tačiau tuščiomis kišenėms. Su Šiaulių banko atstovu Andriumi Kamarausku žurnalistė aiškinasi, ką daryti, kad taip nenutiktų. Daugiau apie tai – LNK reportaže.
Atėjus vasaros karščiams, atsiranda daugybė galimybių leisti pinigus: atostogos, veiklos lauke, elektros išlaidos oro vėsintuvams bei kondicionavimo sistemoms. Kaip bebūtų, šiek tiek paplanavus ir priėmus sąmoningus sprendimus galėsite mėgautis sezonu pilnai valdydami savo finansus. Apžvelkime keletą praktinių patarimų ir strategijų, padėsiančių sutaupyti karštuoju sezonu – įgyvendinę šias idėjas, galėsite išnaudoti visas vasaros siūlomas galimybes be kasdienio išlaidų skaičiavimo.
Lietuviai yra tarp tų, kurie maistui išleidžia beveik daugiausiai visoje ES – apie penktadalį visų pajamų. Daugiau už mus maistui skiria tik rumunai. Beveik nepavejami lyderiai esame ir pagal maisto brangimą, „Eurostat“ duomenimis, maisto kainos praėjusiais metais augo net trečdaliu. Visgi, sutaupyti apsiperkant įmanoma. Kaip tai padaryti LNK reportaže pasakoja finansų ekspertė Giedrė Štuopė.
Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai antradienį susitarė iki 2024 metų kovo pratęsti priemones, skirtas savanoriškam dujų vartojimo sumažinimui visame bloke 15 procentų.
Dėl geopolitinės situacijos ir infliacijos daugiau taupyti ėmė 40 proc. šalies gyventojų, rodo skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Buitinė technika palengvina namų ruošos darbus, tačiau nemažai žmonių nuogąstauja, kad dažnai ją naudojant nemenkai padidės elektros sąskaita. Kad taip nenutiktų, verta žinoti keletą naudingų taisyklių, kurios padės ne tik tvariau gyventi, bet ir sutaupyti.
Išaugus pragyvenimo kainoms, nemenka našta užgulė ir mažus vaikus auginančius tėvus. Šie dažnai pripažįsta nenorintys taupyti vaiko sąskaita, tačiau neretai švieži tėvai ir persistengia, išlaidaudami ten, kur tikrai gali sutaupyti.
Išaugus elektros, šildymo, maisto ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, daugelis gyventojų atidžiau renkasi, ką pirkti, o ko – atsisakyti. Pastebima, kad akcijų metu pirkėjų sulaukiama daugiau, o prekės su nuolaida greitai dingsta iš parduotuvių lentynų.