Sekmadienį baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Tai reiškia, kad gaminantiems vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh) bus mokamos kompensacijos.
Seimui praėjusių metų pabaigoje sugriežtinus kompensacijų už būsto nuomą mokėjimo tvarką, kai kurie parlamentarai siūlo ją vėl liberalizuoti. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia jau rengianti įstatymo pataisas, kurios leis nepasiturintiems gyventojams lengviau apsirūpinti būstu.
Vilniaus rajono gyventojams bus iš dalies kompensuojamas individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimas ir įrengimas. Tam trečiadienį pritarė savivaldybės taryba.
Nuo šio šildymo sezono pradėjus vertinti kompensacijų už šildymą gavėjų turtą, Vilniuje ir Kaune ši parama skiriama rečiau, sako didžiausių šalies miestų savivaldybių atstovės.
Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
Ūkininkams, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų pavasario šalnų ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių – tam ketinama išdalinti 2,1 mln. eurų. Tai numatyta šią savaitę žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytose paramos taisyklėse.
Naują šildymo sezoną dešimtadalis klaipėdiečių pradės skolingi dar už praėjusįjį. Jų skolos viršija 3 mln. eurų. Kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį skolininkai gali tikėtis tik tuo atveju, jei paslaugos tiekėjams įsipareigos grąžinti skolas pagal suderintą grafiką.
Šių metų šildymo sezono parama, kuri bus skiriama nepasiturinčių klaipėdiečių kompensacijoms už kietąjį ar kitokį kurą, išaugo šešis kartus. Šeimų, kurioms buvo teikiamos šios kompensacijos, skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Jei miesto politikai pritars, kiekvienai šeimai už malkas ar kitą kurą vidutiniškai bus kompensuota po 760 eurų.