Rugpjūtį turėtume sulaukti daugiau saulėtų dienų, bet Europą alinančių temperatūros rekordų nepasieksime. Vis dėlto klimato kaitos požymių jaučiame. Ir jie bus vis intensyvesni ir ekstremalesni.
Vakarų Europa šią vasarą gavo tokią karščio bangą, kokios dar neregėjo. 40 °C ir daugiau rodantys termometrai ispanų ir italų labai nenustebins. Tačiau panaši temperatūra Nyderlanduose, Belgijoje, net paprastai vėsioje Didžiojoje Britanijoje – itin retas reiškinys, praneša LNK.
Didelį pavojų dėl klimato kaitos patiriančios Ramiojo vandenyno salų valstybės pirmadienį paragino Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) priimti išvadą dėl šalių teisinių įsipareigojimų stabdyti klimato šiltėjimą, stengdamosi tokiu būdu labiau spausti daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetančias valstybes.
Pagrindinės industrializuotos pasaulio valstybės užbaigė tris dienas trukusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie tai, kaip paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir iki minimumo sumažinti padarinius tarptautinei bendrijai.
Derybininkai iš beveik 200 šalių pirmadienį susitinka Bonoje tartis, kaip vėl suteikti postūmį kovai su pasauliniu atšilimu, Rusijos karui Ukrainoje atitraukiant dėmesį nuo didėjančios atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD).
Šių metų žiemą viena po kitos praūžusios keturios stiprios audros iš paplūdimių nuplovė tris kartus daugiau smėlio nei prieš 17 metų siautusi audra „Ervinas“ ar 2015 metais vykęs „Feliksas“, sako mokslininkai, o ypatingai nukentėjo Kuršių nerija.
Klimato kaita jau sukėlė „negrįžtamų praradimų“ gamtoje, sako Jungtinių Tautų ekspertai, įspėjantys, kad jei tarša nebus greitu metu sumažinta, šiltėjimas gali sukelti grandinines reakcijas ir potencialiai katastrofiškus padarinius visoms rūšims, įskaitant žmogų.