ES parlamento derybininkai susitarė dėl naujo įstatymo, pagal kurį didelės įmonės būtų atsakingos už neigiamą savo vertės grandinės poveikį visuomenei ir aplinkai.
Seime skinasi kelią vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, bet įdarbina mažiau žmonių. Tokia tvarką joms siūloma taikyti nuo 2024 metų liepos.
Pusei šalies įmonių nuolat arba dažnai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tačiau tik apie 40 proc. įmonių bendradarbiauja su profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis, rodo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliktas tyrimas.
Ten, kur kitų metų gegužę duris atvers „Urban HUB“, šiandien – pats darbymetis. SBA grupės plėtojamame verslo miestelyje dirba ne tik statybininkai. Išskirtinės architektūros objekte įsikursiančios verslo įmonės jau braižo interjerų projektus, iki smulkmenų dėlioja kiekvieną detalę, kad čia užsukantys žmonės rastų viską, ko jiems reikia, ir vėl norėtų sugrįžti.
Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra kur kas geresnės negu pernai: 4 iš 5 apklaustų didžiųjų įmonių finansų vadovų nurodo, kad jų įmonių finansinė padėtis yra palanki. SEB banko tyrimas taip pat parodė, kad karo sukeltą nerimą dėl geopolitinės rizikos Baltijos šalyse pakeitė susirūpinimas dėl bendrų ekonomikos perspektyvų. Besirengdami artimiausiems iššūkiams ir planuodami investicijas verslas Lietuvoje renkasi kitokius prioritetus negu įmonės Latvijoje ir Estijoje.
Klaipėdoje vėl pasipylė vagystės iš įmonių. Panašūs nusikaltimai vasarą buvo priskiriami nepilnamečiams. Ar gali būti, kad nusikalsti linkę paaugliai vėl ėmėsi blogų darbų, dar nežinia.
LNK žurnalistė kalbino praeivius, klausdama jų, kur jie švęs Naujuosius metus. Sulaukti tokio klausimo rugpjūčio mėnesį – mažų mažiausiai keista. Vis dėlto, nors vieni sakė apie tai kol kas negalvojantys, kiti turėjo aiškius planus.