Išankstiniai nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje „užderėjo“ 648 naujų butų ir kotedžų pardavimai.
Išankstiniais NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, metai Vilniaus ir Kauno būsto rinkose prasidėjo nuosaikiai – viso abiejuose miestuose sudaryta apie 200 sandorių. Ekspertai vertina, kad dabartinėmis aplinkybėmis kitokio rezultato tikėtis ir nebuvo galima, rinka tam ruošėsi, tačiau įspėja apie galimas įtampas rinkai atsigaunant.
Ką tik pasibaigusius metus apžvelgti labai sudėtinga. Net, sakyčiau, neišeina į juos žiūrėti kaip į metus: kiekvienas ketvirtis buvo toks intensyvus, pateikė tiek staigmenų ir esminių pokyčių įvairiais pjūviais, kad kiekvieną tų ketvirčių galima vertinti kaip savarankišką laikotarpį.
Po rekordiškų 2021-ųjų pernai šalies būsto rinkos laukė esminiai iššūkiai – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos ir energijos išteklių kainų didėjimas. Todėl 2022-aisiais tvarios miestų plėtros bei statybų bendrovė „YIT Lietuva“ stebėjo pirkėjų atsargumą, pasikeitusius pirkimo įpročius, o tai lėmė sumažėjusius butų pardavimus. Tačiau į naujus metus įmonė žengia tvirtai, neplanuoja mažinti naujų būstų statybos ir pardavimų, o rinkoje tikisi pasiūlos augimo bei didesnio stabilumo.
Preliminariais lapkričio mėnesio duomenimis, kuriuos fiksavo „Citus“ analitikai, sostinės pirminėje būsto rinkoje lapkritį „užderėjo“ 201 butų ir kotedžų įsigijimo sandoris.
Vilniaus pirminei būsto rinkai trečiasis metų ketvirtis didelių naujienų neatnešė. Nors paklausa, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra stipriai sumenkusi, šis rodiklis paskutinis keturis mėnesius yra labai pastovus. Nors absoliutūs paklausos skaičiai nekilnojamojo turto (NT) ekspertų nedžiugina, jie akcentuoja, kad rinka nėra sustojusi, kainų korekcija, nors ir minimali, yra palanki pirkėjams, o pasiūla po truputį pildosi.
Didėjanti infliacija bei augančios energijos išteklių sumažino apsukas ir šalies būsto rinkoje. Tai rodo tvarios miestų plėtros bei statybų bendrovės „YIT Lietuva“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto pardavimo rezultatai. 2022-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais bendrovė Lietuvoje pardavė 23 butus – beveik 54 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį. Mažesnius pardavimus įmonės atstovai vertina kaip dabartinio gyventojų atsargumo pirkti nekilnojamąjį turtą tvyrant neaiškumui dėl aukštų energinių išteklių kainų rezultatą, o įtakos prastesniems rodikliams turėjo ir mažesnė „YIT Lietuva“ parduodamo būsto pasiūla.
Paklausa būstui vis dar laikosi aukštumose, nepaisant to, kad, lyginant su praėjusiais metais, yra kiek prislopusi, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Dėl padidėjusių statybų kainų ir ilgėjančių statybų terminų vystytojai nespėja pakankamai greitai pasiūlyti rinkai naujų butų, ir susidaręs trūkumas verčia kainas kilti aukštyn. Be to, pirmą kartą per dešimtmetį kintamos palūkanos vėl teigiamos, todėl, pasak banko ekonomistų, artimiausiu metu būsto įperkamumas, tikėtina, suprastės.
Šį mėnesį gyventojus pasieks pirmosios išmokos iš 2 mlrd. antiinfliacinio paketo. Pavyzdžiui, vaiko pinigai, bus pradėtos skaičiuoti didesnės senatvės ir valstybinės pensijos. Nuo liepos bus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Tai turėtų padėti sušventinti infliacijos padarinius, praneša, LNK.