Latvija ir Estija ketvirtadienį ėmėsi veiksmų nutraukti teisinės pagalbos sutartis su Rusija, o kaip priežastį abiejų šalių pareigūnai nurodė Maskvos invaziją į Ukrainą.
Estija ketvirtadienį pranešė nepratęsusi Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios Estijoje vadovo leidimo gyventi šalyje ir pavadino šį Rusijos pilietį grėsme saugumui.
Atsakydama į klausimus dėl vieningos Estijos mokyklos, ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį parlamente sakė, kad vyriausybė planuoja nutraukti finansavimą švietimui rusų kalba.
Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Estijos parlamente dėkojo šiai Baltijos šaliai už tvirtą paramą Kyjivui ir už tai, kad ji yra laisvės pusėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad bet kokios pauzės Ukrainos gynyboje nuo Rusijos invazijos tik padėtų Maskvai persiginkluoti ir leistų jai „mus pervažiuoti“.
„Estai labai nenoriai pripažįsta, kad svečių kovotojai jų ringe gali būti pranašesni. Tačiau mes privertėme juos su tuo susitaikyti“, – sakė Kauno kovos menų sporto klubo „Dainralfas“ prezidentas ir treneris Dainius Daukšas.
Dėl šalčių, išaugusio elektros vartojimo, elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje bei padidėjusios brangios elektros gamybos šiluminėse jėgainėse vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei keturis kartus – nuo 45 iki 201 euro už megavatvalandę (MWh).