Nuo naujųjų metų nustoja galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui.
Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.
Kovojant su skurdu Lietuvoje reikia iš naujo apsvarstyti laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maisto produktams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Išaugus infliacijai ir kainoms, siūloma iki 65 tūkst. eurų pakelti kartelę, kurią pasiekę smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) sausį siekė 1,433 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir per metus – palyginti su 2022-ųjų sausiu – padidėjo 2,1 procento.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) gruodį siekė 1,706 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 6,2 procento.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį siekia 9,5 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,3 proc. daugiau nei lapkritį ir 42 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.
Pasaulio bankui skelbiant, kad pagal pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje, Europos Komisija (EK) vertina, jog šis atotrūkis šalyje mažėja, o pernai jis smuko labiausiai per visą skaičiavimo laikotarpį, skelbia Finansų ministerija remdamasi EK tyrimu.
Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus?