Muitinė – apsiperkančių užsienyje siaubas


2011-04-04
Jūratė Žuolytė
Muitinė – apsiperkančių užsienyje siaubas

Gavusi siuntinį su prekėmis, užsakytomis iš JAV, vilnietė pusdienį buvo siuntinėjama nuo langelio prie langelio, kol jas išsimuitino ir sumokėjo kone tiek mokesčių ir įvairių rinkliavų, kiek kainavo prekės.

"Išsimuitinsiu pati"

Aštuonerius metus nuolat JAV apsiperkanti vilnietė Stasė visai neseniai pirmąkart susidūrė su ilgomis ir varginančiomis muitinės procedūromis, prekių deklaravimu ir mokesčiais, kuriuos teko susimokėti už parsisiųstas prekes, nors jos buvo skirtos asmeniniam naudojimui.

"Su tokiu žmogaus stumdymu, nesiskaitymu ir pasipinigavimu man dar neteko susidurti", – pradėjo kalbą moteris.

Siunta, kurioje buvo iš JAV užsakyti vitaminai, maisto papildai, kremai, plaukų dažai ir šampūnas, prieš kelias dienas atkeliavo per DHL siuntų tarnybą. Nuvykusi į DHL būstinę moteris sužinojo, kad siuntą reikia išmuitinti, o už šią paslaugą siuntų tarnyba prašo 190 litų ir dar po 10 litų už kiekvieną prekės vienetą.

"Pasakiau, kad išsimuitinsiu pati, nors net neįsivaizdavau, kas manęs laukė. DHL teko sumokėti 45 litus už dokumentų paruošimą ir terminalo paslaugas, nors nuo siuntos atėjimo nebuvo praėjusi net para. Sumokėjau ir su dokumentais nuvažiavau į muitinę", – tęsė pasakojimą vilnietė.

Nuo langelio prie langelio

Muitinėje moteris gavo lapą, kur turėjo surašyti prekių kodus, apskaičiuoti muitą, PVM ir pateikti muitininkei patikrinti. Paprašiusi muitininkės pagelbėti su prekių kodais, pagalbos ponia Stasė nesulaukė ir buvo nusiųsta pas tarpininkus. "Atmintinai kodų nežinojau, juos galima pasižiūrėti internete, tačiau juk buvau muitinėje, o ne namie prie kompiuterio. Muitininkė galėjo man pasakyti kodus, tačiau pasiūlė kreiptis į tarpininkus. Nieko kito neliko daryti", – dėstė pašnekovė.

Vieni tarpininkai už paslaugas paprašė 100 litų, antri – 150 litų, o sužinoję, jog siuntoje vitaminai ir maisto papildai, atsisakė motyvuodami tuo, kad tai sudėtinga procedūra. Tarpininkas nuėjo pas muitininkę ir ši nurodė, kad tokio pobūdžio prekėms būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimą. "Tuomet aš pati ėjau pas veterinarą ir sužinau, kad už antspaudo uždėjimą turiu sumokėti 48 litus", – piktinosi siuntinio gavėja.

Moteriai teko važiuoti į oro uostą, kur buvo artimiausias banko skyrius, ten įmokėti 48 litus ir 5,5 lito bankui už operaciją, paskui vėl grįžti į muitinę. Gavusi veterinarų leidimą, moteris grįžo pas tarpininką, šis užpildė deklaraciją, visoms prekėms pritaikė 12,6 proc. muitą ir 21 proc. PVM. Iš viso 276 litai. Sumokėjusi tarpininkui 100 litų už suteiktą paslaugą moteris su deklaracija kreipėsi į muitininkę, ši išrašė sąskaitą. "Vėl važiavau į oro uostą, sumokėjau 276 litus mokesčių ir 15 litų banko mokestį", – skaičiavo ponia Stasė. Grįžusi į muitinę ji pagaliau gavo dokumentus, leidžiančius atsiimti siuntinį. Tam moteris sugaišo visą pusdienį ir išleido krūvą pinigų.

"Siunta asmeniniam naudojimui atsiųsta iš JAV man kainavo 646 litus. Už visas paslaugas ir mokesčius sumokėjau 489,5 lito. Po viso šito man kyla tik retorinis klausimas: kaip galima muitinės pareigūnams taip tyčiotis, varinėti žmogų, kai puikiai mato, kad siunta yra asmeniniam naudojimui, juk įmanoma kaip nors supaprastinti visą šitą deklaravimą?" – klausė moteris.

Komercinė siunta

Kaip paaiškėjo, vilnietė į, kaip ji pavadino, "pasipinigavimo" ir "nesiskaitymo" istoriją pateko dėl vienos labai paprastos priežasties – jos siunta buvo pripažinta komercine.

"Jei siunta nekomercinė, siunčiama vieno fizinio asmens kitam, jos vertė neturi viršyti 160 litų, kitaip jau taikomas apmokestinimas. Jei siunčia juridinis asmuo, neapmokestinama suma yra 75 litai. Šiuo atveju suma buvo didesnė nei 160 litų, todėl ir buvo apskaičiuoti mokesčiai. Maisto papildams visuomet reikalingas maisto ir veterinarijos tarnybos antspaudas, taip nustatė Vyriausybė", – aiškino Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė Daiva Sušinskienė.

Anot jos, daugėjant piktnaudžiavimo atvejų nuo praėjusių metų muitininkai atidžiau tikrina pašto siuntas. Todėl dažniau sulaikomos ir apmokestinamos neva asmeniniam naudojimui, o iš tiesų prekybai, siunčiamos prekės. Pašnekovė įsitikinusi, kad minėtas atvejis ne išimtis.

"Perskaičius šį laišką susidaro įspūdis, kad žmogui labai skaudu sumokėti valstybei mokesčius. Žmogui tiesiog nepatinka, kad, kaip aš sakau, pašte mirė dovanų karalius. Muitinė labai bloga, nes suskaičiavo pinigus, kuriuos reikia atiduoti valstybei. Kad žmogus nežinojo galiojančios tvarkos, labai sunku patikėti, nes siunčiasi dešimt vienetų maisto papildų – tai yra maksimalus leistinas kiekis. Turbūt žinojo tuos apribojimus. Matyt, iki šiol pavykdavo išvengti apmokestinimo, o šįkart ne, žmogus ir supyko", – įsitikinusi inspektorė.

Jei siuntinio vertė iki 75 litų, prekių deklaruoti nereikia, jei nuo 75 iki 160 litų – vyksta žodinis deklaravimas ir išrašomas kvitas mokesčiams sumokėti, jei vertė didesnė nei 160 litų, tai prilyginama importui, todėl reikia mokėti mokesčius ir deklaruoti įvežamas prekes.

Kas gudresnis?

Pasak jos, siekdami išvengti mokesčių, žmonės sugalvoja daugybę būdų. "Dažnai žmonės išskaido siuntinius į skirtingas siuntas, kad siuntinio suma neviršytų leistinos sumos ir nereiktų mokėti mokesčių. Komercinės siuntos buvo masiškai siunčiamos kaip dovanos ar asmeniniai daiktai, kad nebūtų apmokestintos. Patikrini tokį siuntinį ir matai, kad dovanų žmogui siunčiama 16 rankinių ar keliolika vienodų vieno prekės ženklo prekių. Neretai nurodoma mažesnė siuntinio vertė nei yra. Tačiau mūsų muitininkai taip pat moka naudotis "eBay" ir iš pirkimo kodo mato, kad sumokėta kur kas daugiau nei įvertintas siuntinys", – pasakojo D.Sušinskienė.

Vienas didžiausių išskaidytų siuntų atvejų – buvo nustatyta, kad vienam gavėjui vienu metu keliavo siuntinys, išskaidytas į 20 siuntų.

Sugriežtinus siuntinių kontrolę, daugiau sulaikoma siuntų, kuriose iš trečiųjų šalių siunčiamos žinomų prekių ženklų klastotės ir kopijos. Praėjusių metų pradžioje buvo sulaikomos trys tokios siuntos per mėnesį, o metų pabaigoje, sugriežtinus kontrolę, po dešimt siuntų per savaitę. Dažniausiai tokie siuntiniai keliauja iš Kinijos, Tailando, Singapūro ir kitų Azijos šalių.

Procedūra sudėtinga

Muitinės pareigūnė pripažino, kad nors deklaraciją ir įmanoma užpildyti savarankiškai, pirmąkart tai darančiam žmogui gali kilti neaiškumų, o ir visa išmuitinimo procedūra gali pasirodyti ilga ir sudėtinga. Užpildyti prekių deklaraciją nėra paprasta, nors prekių kodai ir pateikiami internete – ne visuomet aišku, kokį kodą prekei parinkti. Tačiau dėl šių klausimų galima telefonu konsultuotis su teritorinės muitinės specialistais. Kodėl moteris nesulaukė pagalbos nuvykusi į muitinę?

"Prie langelio sėdintis žmogus neturi galimybių padėti pildyti deklaraciją, kai laukia eilė žmonių, o kodų pasirinkimas didžiulis. Todėl, ypač, jei klientė skubino išduoti dokumentus, galėjo būti pasiūlyta kreiptis į tarpininkus, tačiau tikrai niekas neliepė į juos kreiptis ir mokėti už deklaracijų užpildymą", – tikino D.Sušinskienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių santykių skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolita Mačiulytė aiškino, kad 48 litų rinkliava už VMVT paslaugas, suteiktas išmuitinant prekes, nustatyta Vyriausybės nutarimu.

"Ši procedūra pritaikyta, nes siunta pripažinta komercine. Jei tai nebūtų buvusi komercinė siunta, moteriai nebūtų reikėję gauti VMVT leidimo, žmogus gali siųstis kokius nori produktus, jei jie leidžiami teisės aktais", – dėstė VMVT specialistė.

Komercinėms siuntoms, kuriose siunčiami negyvūninės kilmės produktai, gali būti trejopi VMVT sprendimai: leisti realizuoti, be papildomos kontrolės realizuoti draudžiama, privaloma papildoma kontrolė. Pastaruoju atveju imamas produkto mėginys ir tik po to leidžiama arba ne realizuoti produktą. Jei produkte žalingų medžiagų kiekis viršija nustatytas normas ar yra neleistinų medžiagų, jis sunaikinamas arba grąžinamas siuntėjui.