Ar įamžinti pirmojo Atlanto nugalėtojo vardą?
Šiandien iškyla diskusija, ar pirmojo Atlanto vandenyną perplaukusio lietuvio garbei krantinėje prie Danės turi būti pastatytas knechtas. Kiek nusipelnė žmogus, kuris nors ir deklaravo, kad žygį skiria Lietuvai, vandenyną įveikė Lenkijoje statyta ir lenkų vėliava plaukusia jachta?
Kelionė – tautos garbei
Vos prieš kelerius metus Lietuvoje plačiau tapo žinoma, kad Bronius Rožinskas giliame sovietmetyje – 1962–1963 metais jachta “Hermes II” pirmasis iš lietuvių perplaukė Atlantą.
Į Klaipėdos merą yra kreipusis JAV gyvenanti Nijolė Zelwinder-Rožinskaitė. Ji prašo pritarti ir skirti vietą pastatyti knechtui, kuris įamžintų jos tėvo B.Rožinsko žygį per Atlantą.
“Mano tėtė, Bronius Rožinskas, nuo pat jaunystės veržėsi buriuoti ir svajojo perplaukti Atlantą. Norėjo nugalėti Atlanto vandenyną vienas, išplaukdamas iš Lietuvos uosto. Norėjo tuo žygiu išgarsinti mažą Lietuvos kraštą, įrodyti pasauliui, kokie pasiryžę ir drąsūs yra lietuviai. Laikai buvo sunkūs, sunkios buvo sąlygos, reikėjo planus pakeisti. Bet niekas negalėjo sustabdyti Broniaus Rožinsko. Jis ne tik savo jachta “Hermes II” nugalėjo Atlantą, bet pasiekė Ramųjį vandenyną. Tėtė taip norėjo plaukti atgal į savo mylimą Lietuvą, bet vėl likimas neleido. Tėtė mirė 1986 metais kovo 11-ąją nesulaukęs Lietuvos nepriklausomybės. Jo pelenai saulėtekyje, susiliejant saulei su jūra, buvo išbarstyti į Ramųjį vandenyną, kad pradėtų kelionę atgal į Lietuvą”, – rašė N.Zelwinder-Rožinskaitė. Ji užsiminė, kad tėvas ypač mylėjo Klaipėdą.
Apie tai, kodėl ryžosi įveikti Atlantą, B.Rožinskas išdėstė laiške, kuris, kaip ir kiti dokumentai apie jį, saugomi Lietuvos jūrų muziejuje.
“Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą į Los Anželes Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei”, – tokį ranka rašytą prisipažinimą paliko B.Rožinskas.
Jachta emigravo į Lenkiją
Tarybiniais laikais apie B.Rožinską beveik niekas nieko nežinojo. Žinios apie „Hermes II“ žygį per Atlantą tuomet į Lietuvą neprasiskverbė. Gal dėl to, kad jachtos laivagalyje plaikstėsi Lenkijos vėliava.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kiek plačiau apie jį išgirdome 2007 metais. Tuomet į Lietuvą pakliuvo B.Rožinsko archyvas. Dokumentus perėmęs Lietuvos jūrų muziejus surengė parodą „Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“.
B.Rožinskas gimė 1912 metais Šeduvoje. Vandens sportu domėtis pradėjo nuo 12 metų.1934 metais persikėlė į Klaipėdą. Buriavo Kuršių mariose. 1938 metais įstojo į buriavimo mokyklą Smiltynėje. 1939 metais vokiečiams okupavus Klaipėdą jis išsikėlė į Kauną, o 1941-aisiais – į Vilnių.
Nuo 1948 iki 1959 metų B.Rožinskas Trakuose dirbo jachtklubo skyriaus vedėju instruktoriumi, buriavo jachta „Hermis“.
Iš Vilniaus krašto kilusios žmonos paragintas B.Rožinskas su šeima 1959 metais išvyko į Lenkiją. Apsigyveno Ščecine ir įstojo į ten veikusį buriuotojų klubą. Jis turėjo tikslą jachta įveikti Atlantą. Paaiškėjo, kad iš Lietuvos atsiplukdyta jachta „Hermes“ plaukti vandenynu nepritaikyta. Tada brolio inžinierius Alfredo Rožinsko iš Amerikos remiamas B.Rožinskas pasistatydino jachtą „Hermes-II“.
Vienam išplaukti nepavyko
Per Atlantą lietuvis norėjo plaukti vienas, bet pagal lenkų jūrų taisykles buvo būtina keturių žmonių įgula. Neradęs tinkamų lietuvių jachtos kapitonas pasikvietė į kelionę tris lenkus. Jo įgulą sudarė lenkų buriuotojai Ježi Szalaiko, Zbigniew Pawliak, Bogdan Dacko.
Prieš kelionę lenkų valdininkai surado dar vieną "kabliuką". Atseit norint plaukti per Atlantą reikia sumokėti 35 tūkst. zlotų muitą, nes jachta esanti Lenkijos turtas. Po didelių B.Rožinsko pastangų tokio reikalavimo neliko. Paskutinė kliūtis – muitininkų patikrinimas, kai mantos prigrūstą jachtą reikėjo iškraustyti iki siūlo. Įveikę ir tai buriuotojai 1962 metų rugsėjo 7 dienos vėlų vakarą paliko Lenkiją.
B.Rožinskas su įgula 1963 m. sausio 15 d. pasiekė Martinikos salą anapus Atlanto. Lietuvio vedamos jachtos kelionė per vandenyną truko daugiau kaip keturis mėnesius. Kelionės per Atlantą metu lenkų laivai, pamatę su savo valstybės vėliava plaukiančią jachtą, jos komandą sutikdavo palankiai, kvietėsi į svečius, vaišino. Įgulos nariams nekilo jokios abejonės, kad „Hermes II“ jachtos kapitonas yra ne lenkas. Vieno pokalbio metu išgirdę iš kapitono lūpų apie jo lietuvišką tautybę lenkai apstulbo ir ėmė aiškinti, kad tokios valstybės kaip Lietuva nėra.
Vienas įgulos narių B.Dacko dar žygio per Atlantą metu jachtoje „Hermes II“ sukėlė maištą.
Majamio uoste „Hermes II“ įgulą pasitikę išeiviai iš Lenkijos tautiečius nugabeno į Vašingtoną ir pasirūpino, kad Baltuosiuose rūmuose juos pasveikintų tuometis JAV prezidentas Džonas Kenedis.
Priėmime pas JAV prezidentą lenkai žygio nuopelnus prisiskyrė sau. B.Rožinsko tarp jų nebuvo. Jis tęsė kelionę per Panamą į Los Andželą pas San Diege gyvenusį ir finansiškai jį parėmusį brolį.
Lietuvio sumanytas žygis Lenkijoje vadinamas pirmąja po karo šios šalies buriuotojų transatlantine kelione. Iki karo Lenkiją garsino buriuotojai broliai Eismuntai, kilę iš Mozūrijos.
B.Rožinskas minimas tik kaip keistuolis, plaukęs pas brolį. Jo tautybė niekur nenurodyta.
Perplaukę Atlantą lenkai pareiškė, kad jie tai padarė vieni. Neaiškiomis aplinkybėmis dingo ir B.Rožinsko dokumentai. Taip nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, apie drąsų lietuvio buriuotojo žygį per Atlantą gūdžiu sovietmečiu jo tėvynėje nebuvo žinoma.
Iš Lietuvos TSR išplaukti į žygį per Atlantą su Lietuvos vėliava B.Rožinskas anuomet neturėjo jokių galimybių. Vienintelė reali galimybė buvo plaukti su Lenkijos Liaudies Respublikos vėliava.
Ištrūkti į Lenkiją vėlgi padėjo ta aplinkybė, kad žmona buvo kilusi iš Vilnijos krašto. Tai, kad B.Rožinskui plaukiant per Atlantą širdyje buvo vietos Lietuvai, liudija jau vėliau jo parašyta kelionės dedikacija.