Naujakurės žuvys žalos nepadarė


2007-11-23
Egidijus Bacevičius
Naujakurės žuvys žalos nepadarė

Naujakurės žuvys žalos nepadarė

Grundalai rubuiliai, kurių įsikūrimas Baltijoje pieštas niūriomis spalvomis, kol kas didesnės žalos nepadarė.

Šios druskėtų vandenų žuvys Baltijoje sugautos prieš 17 metų. Lietuvoje jas tiriu šeštus metus.

Išplito pakrantėse

Grundalai rubuiliai į mūsų regioną atkeliavo iš Pakaspijo.

1990 metų vasarą Gdansko įlankos Puko lagūnoje pirmą kartą Baltijoje sugauta 3-4 metų neįprastos išvaizdos žuvytė. Spėjama, kad pirmieji grundalai rubuiliai buvo atplukdyti laivais į Gdynę 1987 metais.

Per trejus metus jų sparčiai padaugėjo, paplito Gdansko įlankoje. Vėliau grundalai rubuiliai plito pagal Baltijos pakrantes į šiaurę. Baigiantis tūkstantmečiui jų aptikta Vyslos deltoje, 2002 metais sugauta Parnu įlankoje, 2005 metais Estijos Mugos įlankoje. Tai kol kas yra šiauriausia jų sugavimo vieta. Grundalai rubuiliai Baltijoje plito ir į pietvakarius.

2003 metais jų sugauta ties Stralzundu ir Riugeno sala Vokietijoje.

Lietuvos „svečias“

Lietuvos pakrantėje pirmasis grundalas rubuilis sugautas tinklais 2002 m. rugpjūčio 28 d. Kopgalio žuvų stebėjimo stotyje. Tai buvo 19 centimetrų ilgio trejų metų patinas. Šių žuvų plėtros Klaipėdos uosto prieigose pradžia laikomi 2000-2001 metai.

Nuo 2004 m. grundalus rubuilius nuolat sugauna dugninėmis meškerėmis ešerius ir upines plekšnes nuo Klaipėdos uosto pietinio molo ir krantinėje ties Smiltyne gaudantys žvejai.

Grundalai yra šiltų ir druskėtų vandenų žuvys. Aktyviausi jie gegužės - rugsėjo mėnesiais, kai vanduo įšyla daugiau nei iki 12 laipsnių. Tuomet Kopgalyje, jūroje ir uosto įplaukoje, 20-45 mm akytumo valiniais tinklaičiais vienu traukimu galima sugauti iki 3 žuvų. Vienos žūklės metu Smiltynėje ties Senąja perkėla meškere žvejys sugauna iki 15 grundalų rubuilių.

Šių žuvų galima pagauti ne tik ties Kopgaliu ar uosto dalyje, bet ir jūroje ties Melnrage, Būtinge, Kuršių mariose ties Kiaulės Nugara, Juodkrante iki Nidos. Dvi į grundalus rubuilius panašios žuvys pernai meškerėmis sugautos netgi Šilutėje, Šyšos upėje.

Nerštaviečių nepavyko surasti

Grundalai rubuiliai gyvena prie tvirto akmenuoto grunto. Sušilus vandenims ir neršto metu jie atsitraukia į didesnius gylius ir sekliuose pasirodo tik pavakarę ar jūrinio vandens srovei tekant į Kuršių marias.

Sugautų grundalų rubuilių ilgis buvo nuo 7,5 iki 21 centimetro. 2004 - 2006 m. ištyrus žuvų ausikaulius sudaryta amžiaus ir ilgio kreivė. Vienerių metų žuvys būna iki 10 centimetrų, dvejų metų – iki 18 centimetrų, 3-4 metų – iki 21 centimetro. Pastebėta, kad patelių, kurios yra smulkesnės už patinus, o jų kūno spalva tamsiai ruda ir pilkai dėmėta, yra dvigubai daugiau.

Kol kas nenustatyta, kur neršia grundalai rubuiliai. Spėjama, kad jie neršia jūroje ir uosto įplaukos rajone ant žvirgždo tarp riedulių. Nerštas vyksta nuo gegužės iki rugpjūčio pradžios. Manome, kad jaunos žuvys migruoja į gėlus šiaurinės Kuršių marių dalies vandenis.

Neišrankios maistui

Grundalų skrandžiuose ir virškinimo traktuose rasta 15 dugno bestuburių rūšių liekanų – daugiausiai šoniplaukų ir urviarausių vėžiukų, taip pat daugiašerių kirmėlių nereidžių.

Jūroje prie kranto sugautų grundalų skrandžiuose rasta trupintų ir nepažeistų dvigeldžių moliuskų, valgomųjų midijų kiautų.

Kuršių mariose grundalai mito pilvakojais moliuskais. Grundalų iš uosto įplaukos žarnynuose rasta šoniplaukų ir sėsliųjų vėžiagyvių – jūros gilių, trupintų kiautų, vabalų ir uodų trūklio lervų liekanų.

Vasarą uosto įplaukoje sugautų grundalų skrandžiuose buvo daug jūros gilių.

Rasta ir dumblinių krabų jauniklių žnyplių, ir smėlinių grundalų liekanų. Uosto įplaukoje grundalai kibo ant sliekų.

Neaptikta žuvų lervų ir ikrų, nors tikėtina, kad strimelių neršto ant pietinio molo ir gėlavandenių žuvų mailiaus maistinės migracijos metu jais galėjo maitintis.

Taip pat neaptikau, kad grundalai rubuiliai būtų užsikrėtę kokiais nors parazitais.

Ungurių ir paukščių maistas

Spartus grundalų rubuilių dauginimasis ir išplitimas Kaliningrado srities, Lietuvos ir Latvijos priekrantėje ir šiaurinėje Kuršių marių dalyje, uosto įplaukos teritorijoje kitoms žuvims didesnės įtakos nedaro.

Jų maistinė konkurencija su kitomis žuvimis susipina tik labai trumpam laikui. Pavyzdžiui, uosto įplaukoje grundalai rubuiliai minta jūrinėmis gilėmis. Šiais vėžiagyviais vasarą maitinasi tik kuojos ir karšiai.

Iš vietos žuvų grundalais rubuiliais maitinosi tik suaugę unguriai. Tiriant Baltijos menkes, otus ir kitų rūšių žuvis nerasta, kad jos būtų mitusios suaugusiais grundalais rubuiliais ar jų mailiumi. Tačiau šias žuvis mėgsta paukščiai: paprastieji kirai, pilkieji garniai, kormoranai. Jų rasta Juodkrantės paukščių kolonijoje po kormoranų ir pilkųjų garnių lizdais.

Žvejų pamestus grundalus rubuilius surenka pilkosios varnos, rudagalviai ir paprastieji kirai, katės.

Neigiamo poveikio nepastebėta

Galima teigti, kad grundalai rubuiliai kaip naujakuriai prisitaikė gyventi Baltijos jūroje, Lietuvos priekrantės ir Kuršių marių šiaurinėje dalyje.

Drastiškų aplinkos pokyčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose dėl jų atsiradimo ir išplitimo, kaip ir ekonominės žalos, kol kas nepastebėta.

Grundalai rubuiliai gaudomi žuvienei, kuri turi gerą skonį. Jų privalumas yra ir tai, kad mažai turi žvynų ir kaulų. Tačiau žvejai šias žuvis nelabai mėgsta dėl mažo dydžio.