APLINKUI MUS

Kiaulių karą įplieskė konkurencija

Birželio mėnuo Baltijos valstybių tarpusavio santykius nuspalvino kiauliškų nesutarimų spalva. Kriuksinčių gyvulėlių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje priveista tiek, kad kiekvienos valstybės gyvulių augintojai ir mėsos perdirbėjai bet kokia kaina ir būdais stengiasi kuo daugiau jų iškišti kaimynams. Dėl to ir kilo tikras kiaulių karas.

Kiauliška agresija

Kiauliškus tarpusavio nesutarimus birželio 5-ąją pradėjo latviai, paskelbę, kad, saugodami kiaulienos rinką, 12 mėnesių įveda kiaulienos importo kvotas ir didina kiaulienos importo muitus.

Kiaulienos importo kvotas latviai nustatė ne tik Estijai ir Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Tiesa, buvo pranešta, kad tokios karingos rinkos apsaugos priemonės nustos galioti tą dieną, kai Latvija taps Europos Sąjungos nare. Protekcionistiniai sprendimai Latvijoje buvo priimti nepaisant ne tik kaimyninių valstybių, bet ir savo mėsos perdirbimo įmonių raginimų to nedaryti. Politikai retokai atsižvelgia į verslininkų proto balsą: dėl tokių kiaulių augintojams palankių rinkos apsaugos priemonių darbo Latvijoje gali netekti daugiau kaip 600 mėsos perdirbimo sektoriaus darbuotojų, o mėsos produktų gamyba šalyje gali smukti net 30 procentų.

Latvijos mėsos perdirbėjų asociacijos atstovai nurodė, kad įstatymas numato tik žaliavos - mėsos ir gyvų kiaulių - importo apribojimus, tuo tarpu gatavos produkcijos importo stabdymo priemonių nenumatyta. Pasekmes nesunku prognozuoti: Latvija bus užversta pigesniais lietuviškais ir estiškais mėsos gaminiais.

Sutartis – niekai?

Latvija kartą jau buvo priėmusi panašų įstatymą šalies kiaulių augintojų interesams apginti: 1999-ųjų birželį buvo įvestas papildomas 70 proc. kiaulienos ir jos gaminių importo muitas. Toks Latvijos protekcionizmas ir tuomet papiktino ne tik Lietuvą ir Estiją, bet ir Europos Komisiją, kuri pagrasino Latvijai atsakomosiomis priemonėmis. Įvertinusi jų padarinius ir pabūgusi galimų problemų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje, Latvija po metų šį įstatymą atšaukė.

Dėl dabartinių Latvijos sprendimų į karą vėl pakilo estai ir lietuviai. Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Latvijos sprendimas kvotomis ir muitais apginti savo kiaulių augintojų interesus prieštarauja Baltijos šalių laisvosios prekybos sutarčiai ir Pasaulio prekybos organizacijos norminiams aktams.

Nebroliška elgsena

Nesnaudė ir lietuviai. Žemės ūkio ministerija sudarė preliminarų maždaug dviejų dešimčių įvairių latviškų maisto produktų, kuriems gali būti pritaikyti papildomi muitai. Tarp jų paminėtas aliejus, konditerijos bei kai kurie žemės ūkio produktaisąrašą. Lietuviai suspėjo suskaičiuoti ir galimus nuostolius: per penkis šių metų mėnesius į Latviją buvo išvežta apie 700 tonų kiaulienos. Nutraukus gyvų kiaulių ir kiaulienos eksportą į Latviją, padidės spaudimas vidaus rinkoje. Žemės ūkio ministerijos specialistų skaičiavimais, dėl lietuviškos kiaulienos eksporto apribojimų mūsų šalis per metus gali patirti apie 10 mln. litų nuostolių.

Svarbi ir dar viena aplinkybė: Lietuva netaiko jokių eksporto subsidijų, todėl jos mėsos produktai negali konkuruoti su Lenkija, ES ir kitomis rinkomis (pirmiausia – Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje).

Įsivėlė ir lenkai

Į Baltijos valstybių kiaulių karą netruko įsivelti ir Lenkija. Lenkijos kiaulių banda - beveik 19 milijonų! Toks kriuksinčių gyvulėlių kiekis lenkams leidžia eksportuoti tiek kiaulių, kiek Lietuva užaugina per metus.

Pernai kiaulienos gamyba Lenkijoje padidėjo 7,8 proc., o tai – gana didelė perprodukcija. Todėl Lenkijos vyriausybė nutarė sumažinti ją intervencinėmis priemonėmis ir eksporto subsidijomis 40,9 tūkstančio tonų skerdienos. Tai šiek tiek viršija visą Lietuvos metinę produkciją.

Kiaulienos importas iš Lenkijos į Lietuvą šiais metais didėjo, importo kaina vis mažėjo. Lenkijos ekspertai netruko nurodyti, kad Lietuva, taikydama papildomą muitą lenkų kiaulienai, pažeidžia laisvosios prekybos sutartį, kurioje leidžiama muitą didinti tik tuo atveju, jeigu esama didelės grėsmės ar žalos. Lenkų nuomone, nėra nei grėsmės, nei žalos. Be to, Lietuva netaiko jokių priemonių vengrų kiaulienos eksportui, kuris taip pat subsidijuojamas.

Apšovė visus

Tačiau lietuviai ir tokiame kiauliškame kare pasirodė nepėsti. Birželio viduryje pranešta, kad Europos Sąjungos Nuolatinis maisto grandies ir gyvūnų sveikatos komitetas suteikė Lietuvai teisę eksportuoti šviežią kiaulieną ir jos produktus. Iki šiol mūsų šalis turėjo teisę į ES eksportuoti tik termiškai 80 laipsnių temperatūra apdorotus kiaulienos produktus.

Lietuva tapo vienintele Baltijos šalimi, galinčia eksportuoti šviežią kiaulieną ir jos produktus į Europos rinką.

Verta tikėtis, kad dabar Lietuvą europiečiai žinos ne tik dėl krepšinio ar negailestingų nusikaltėlių: mūsų kiaulės užkariaus Europą. Kaip prie Antano Smetonos.