Pasirinko pati

Trečiadienį LNK parodė ištrauką iš 1991 m. žurnalistei Laimai Pangonytei Romoje K.Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė pasakoja, kaip atsirado Šatrijos slapyvardis.

Esą slapyvardį pasirinkti KGB pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis jai neva būtų reikalingas, jeigu prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.
"Tokia mintis, kad tokiam tikslui tiktų tik koks nors raganos simbolis. Vienas sako, tai kokį dabar pavadinimą galima būtų sau prisiimt. Nei savo vardo, nei gražaus pavadinimo tokiam tikslui neprisiimsi. Aš sakau, vienintelė ragana, žinau, tai Šatrijos Ragana", - įraše pasakoja K.Prunskienė.

Įtaria konkurentus

Anot valstiečių liaudininkų lyderės, minėtos pokalbio su KGB darbuotoju detalės buvo pasakytos juokais ir neturi jokios realios prasmės.
"Iš kur tvirtinate, kad aš tokį slapyvardį pasirinkau? Matėte reportažą? Jūs priimate laisvą, savanorišką pokalbį su žurnaliste, kuris truko tris keturias valandas, su ironija, kaip kažkokį įrodymą? Aš pokalbio žodžių neatsiimu, bet reikia suvokti jų kontekstą ir prasmę. Ar neįžvelgiate ten ironijos? Kalbėdama su žurnaliste Laima Pangonyte jau žinojau apie cirkuliuojantį lapelį, kuris neva turėjo įrodyti mano buvusį ryšį su KGB. Kalbėjau su ironija, kad jei tokiam tikslui reikia pasirinkti slapyvardį, tiktų koks nors negražus. Jei iš tikrųjų būtų buvęs kažkoks bendradarbiavimas, visi seniai būtų tai iš po žemių iškasę.

Ar dar kyla klausimas, kodėl šis reportažas pasirodė dabar? Kada prieš rinkimus ši tema neišėjo vėl ir vėl į naują apyvartą? Tai tradicinis mano oponentų ėjimas, tęstinė tradicija, visuomet susijusi su tais pačiais žmonėmis. Negaliu konkrečiai sakyti, kas užsakė šį reportažą, bet manau, kad tai konservatoriai arba juos remiantys žmonės", - vakar kalbėjo K.Prunskienė. Ji žadėjo kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų išslaptinti jos byloje liudininkų duoti parodymai.

Ministrės teigimu, pokalbis su KGB darbuotoju "buvo atsikalbinėjimas, pasirenkant oficialaus kontaktavimo su ambasada galimybę".

"Jokių įsipareigojimų neprisiėmiau ir nesu susitepusi jokiais niekingais veiksmais. Ar kontroliuodami komandiruotus asmenis KGB darbuotojai juos vadindavo pavardėmis, ar jiems priskirtais slapyvardžiais, geriausiai žino ten dirbę arba aną sistemą objektyviai ištyrę specialistai", - tikino K.Prunskienė.

Anot jos, artėjantys Seimo rinkimai vėl grąžina į apyvartą seniai išnagrinėtas temas ir bylas. Politikė įtaria, jog su tuo susiję politiniai oponentai, pirmiausia konservatoriai.

KGB dėmesio neišvengė

"Ilgame, gal net tris keturias valandas vykusiame, pokalbyje žurnalistės klausinėjama laisvai pasakojau apie daugybę savo gyvenimo, mokslinės ir politinės veiklos etapų. LNK laidos rengėjų parinkta, iš konteksto išimta atkarpa tikriausiai yra samprotavimas apie Seime ir žiniasklaidoje mano politinių puolėjų platinti pradėtą lapelį, neva turintį įrodyti buvusį ryšį su KGB", - teigė K.Prunskienė.

Ministrė tikino, kad jos pasakojimo L.Pangonytei tema - pokalbis su mokslininkų komandiruotes į Vakarus kuruojančiu KGB darbuotoju, prieš jai išvykstant į Vakarų Vokietiją - ne kartą gvildenta jos pačios knygose ir pokalbiuose su žiniasklaida.
"Aš nebuvau nei verbuojama, nei bendradarbiavau su KGB. Mano mokslinė komandiruotė buvo forminama visuotine žmogaus laisves ribojančia tvarka, kokią prisimena visi toje santvarkoje gyvenę", - sakė K.Prunskienė. Ji teigė jau tuomet supratusi, kad pokalbiai su KGB atstovu prieš išvykstant ir sugrįžus "buvo absoliučiai neišvengiami".

"Nediskutuotinas patarimas, o gal ir sąlyga, kad esant kokiai nors "provokacijai" užsienyje ar ypatingos svarbos atveju reikėtų oficialiai kreiptis į TSRS ambasadą arba neminint savo pavardės skambinti, rašyti į Vilnių - tikriausiai taip pat buvo to meto norma", - teigė K.Prunskienė.

Ministrė tikino, kad jos teiginių teisingumą "galutinai patvirtino bylą nuodugniai išnagrinėjęs teismas, kurio sprendimas neskundžiamas".

Tirs Liustracijos komisija

Nauja informacija apie vadinamąją Šatrijos bylą sudomino Liustracijos komisiją.
Komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas BNS sakė siūlysiąs komisijos nariams įvertinti viešai paskelbtus duomenis.

"Žinoma, tokia informacija komisiją domina. Į posėdį renkamės rugsėjo 17 d., tuomet ir pagalvosime, ką daryti", - teigė teisininkas.
Jis kol kas neskuba vertinti paskelbtų duomenų. "Čia dar reikia įsigilinti: ar tai provokacija, ar tikras dalykas. Reikia labai atsargiai vertinti", - kalbėjo Liustracijos komisijos pirmininkas.

Istorikas Arvydas Anušauskas tvirtino, jog KGB darbuotojai slapyvardį suteikdavo trimis atvejais: kai ką nors sekdavo, apie ką nors rinkdavo informaciją arba užverbuotiems asmenims. Anot jo, tik užverbuoti asmenys galėdavo patys pasirinkti slapyvardį.
Advokatas Kazimieras Motieka LNK "Žinioms" teigė, jog nauji duomenys galėtų tapti pagrindu K.Prunskienės bylai atnaujinti.