Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Tilžės aktas - nebaigta įgyvendinti svajonė
2005-12-01
DAIVA JANAUSKAITĖ
Tilžės aktas - nebaigta įgyvendinti svajonė
Vakar Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje paminėtos Tilžės akto 87-osios metinės.
Į susitikimą pokalbio apie Mažosios Lietuvos praeities bei šio krašto dabarties sąsajas atėjo daugiau žmonių nei tikėtasi.
Vakaro metu kalbėjo istorijos mokslų daktarė Silva Pocytė bei Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė filosofijos daktaras Arvydas Juozaitis. Nuotaiką kalbai apie Mažąją Lietuvą kūrė kelios mažalietuvių dainos, kurias padainavo jaunimo folkloro sambūris „Audenis“.
Minėjime apie istorinius faktus nekalbėta daug. S.Pocytė priminė, jog 1918 metų lapkričio 16 dieną Tilžėje įkurta Prūsų Lietuvos tautinė taryba lapkričio 30-ąją Tilžėje paskelbė Aktą. Jame skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno - Didžiosios Lietuvos. Šio akto idėja įgyvendinta buvo tik iš dalies - Lietuvos dalimi tapo tik Klaipėdos kraštas.
Apie tai, kas lietuviško yra likusioje Mažosios Lietuvos teritorijoje, šiandieninėje Kaliningrado srityje, pasakojo A.Juozaitis. „Vienintelis protingas būdas dalyvauti šio krašto gyvenime yra įsitvirtinti mūsų verslui bei kultūrai“, - sakė kultūros atašė.
Beveik milijoną gyventojų turinčiame Kaliningrado krašte dabar koncentruojasi apie 20 proc. viso užsienyje esančio lietuvių verslo. Labai ryškų pėdsaką kultūros srityje palikti lietuviams sunku, nes mūsų tautiečių krašte gyvena tik apie 15 tūkst. Galima spėti, jog maždaug tiek pat jų ten dirba ir gyvena laikinai. Kaliningrado srityje veikia 18 lietuviškų bendruomenių bei draugijų, tai yra nevyriausybinių organizacijų. Tik vienoje krašto mokykloje lietuvių kalbos mokoma kaip antrosios užsienio kalbos, o mokiniai laiko šio dalyko egzaminą. Keturiose mokyklose lietuvių kalbos mokoma fakultatyvuose. A.Juozaitis pripažino, jog mūsų valstybė per mažai skiria dėmesio lietuvių kalbos mokymui rusišku tapusiame krašte. Pavyzdžiu galėtų tapti vokiečiai, jau 12 metų čia rengiantys nemokamus savo kalbos kursus.
