Dienos komentaras

Bravo!

Atrodo - banalu. Netgi, atleiskite, kiek nepatogu. „Rigoletas“ Klaipėdos muzikiniame teatre. Scena - maža. Salė -100 metų neremontuota. Orkestras dirba atsipalaidavęs – be konkurentų. Savų balsų užtenka tik „Maricai“. Ar iškęs Džiuzepė Verdis tokį išbandymą? Ar apskritai jis čia, gali skambėti geriau nei iš “mobiliako”? Matyt, taip mąstydama Kultūros ministerija visam Muzikiniam rugpjūčiui pajūryje teskyrė tiek, už kiek Vilniaus festivaliams atveža kokį vieną užsieninį čirpintoją. Berods 40000 Lt. Tegul nusiperka klaipėdiečiai pigaus vyno savo premjeroms atšvęsti...

O mes apsimeskime, kad nieko nevyksta. Juk save gerbiantis melomanas žino kiekvieną tos melodingos partitūros vingį. Mes žinome, kaip tai turi atrodyti - Rigoletas yra auka, Hercogas - blogis, o Džilda turi įkūnyti visą sutryptos nekaltybės tragizmą.

Tokį teisingą „Rigoletą“ su vis prasčiau skambančia „bačkute“ Vilniuje mums rudenį už keliolika kartų didesnį biudžetą parodys G.Kėvišas.

Tad - ar dar galima mus nustebinti?! Pasirodo, kad galima. Grupelė talentingų chuliganų paleido iš butelio džiną. Klaipėdoje režisierius Raimundas Banionis ir dirigentas Stasys Domarkas padarė neįmanoma. „Rigoletas“ buvo kitoks ir kaip visuomet - genialus. Trys valandos - lyg vienas „ach!“. Kliudė tik pertraukos. O balsai! Algirdo Januto tenoras toks, kokie skamba La Scaloje, Metropoliteno operoje. Virtuozas. O jo Gaidjurgis-Daktaras-Hercogas - lyg nužengęs iš kriminalinės kronikos.

Vytautas Juozapaitis savo galingu baritonu ir dramatiniu talentu sukūrė Rigoletą, kuriuo baisiesi labiau nei tuo profesionaliu nekaltybių medžiotoju - Hercogu. Ciniškas, piktas, glitus, besirangantis savo invalido vežimėlyje. Ar jis galėjo įdiegti dukrai ką nors kita, nei tą beveik silpnaprotišką naivumą?

Džilda. Pagaliau scenoje matai dainininkę, kuri gali dėvėti mini sijonėlį. Ir negaudo „gaidžių“, kaip scenos senolė I.Milkevičiūtė. Grakšti šviesiaplaukė Gražina Miliauskaitė ir jos gal kiek kamerinis sopranas idealiai tinka tam infantiliškam personažui kurti. O kai ji po pirmo pasimatymo su „studentu“ A.Janutu dainuoja apie meilę besipinančiomis nuo pirmo gyvenime kokteiliuko kojomis, režisieriui norisi šaukti: „Bravo!“

O festivalio sielai Stasiui Domarkui dar yra daug darbo. Klaipėdos publika prastai reaguoja į pagrindinius „Rigoleto“ dirgiklius. A.Janutas sekmadienį dainavo fan-tas-tiš-kai. Jis su savo balsu išdarinėjo tokius dalykus, už kuriuos po pagrindinių arijų derėjo ploti atsistojus. Kaip, beje, ir po visų laikų geriausio operinio kvarteto. Klaipėdiečiams labiau patiko „saviškiai“ bosai. Pone Stasy, kol G.Kėvišas valo Vilnių nuo maištingų talentų, jūs visus juos galite kuo puikiausiai gaudyti pakeliui į La Scalą!