Vis daugiau paskolų turinčių asmenų yra nepavydėtinoje padėtyje – vėluojant atlyginimams jie nesugeba laiku atsiskaityti su bankais ir taip atsiduria nepageidaujamų klientų sąrašuose.
Neigiama kredito istorija
Šalies ekonominei situacijai prastėjant, daugelis verslo įmonių nebepajėgia laiku atsiskaityti su savo darbuotojais. Vėluojant atlyginimams, darbuotojai savo ruožtu vis dažniau nesumoka įmokų jiems kreditus išdavusioms įstaigoms.
Skolinantis iš bankų ar perkant daiktus išsimokėtinai, sutartyse nurodomas terminas, iki kada žmogus turi įmokėti mėnesines įmokas. Jose taip pat įvardijamos sankcijos, kurios gresia klientui, laiku neįvykdžiusiam prisiimtų įsipareigojimų. Už laiku neįneštas įmokas paskolų turintys žmonės privalo mokėti milžiniškas baudas bei delspinigius. Šie vėlavimai taip pat sukuria neigiamą skolininko kredito istoriją, dėl kurios vėliau tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje veikiantys bankai jam skolinti nebesutiks.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, kredito istoriją turi kiekvienas būsto, vartojamųjų ar kitokių paskolų, taip pat išperkamąja nuoma įsigytų daiktų turintis žmogus. Asmuo, kuris savo įsipareigojimus vykdo nepriekaištingai ir visada laiku, yra patikimas ir vertas dėmesio banko klientas, tad ateityje gauti paskolą jam bus kur kas lengviau. Tačiau jeigu klientas bent sykį pažeidė sutarties sąlygas ir savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, jis patenka į nepageidaujamų klientų gretas.
Susimokėti reikia laiku
Anot S.Kropo, žmogus, prisiėmęs įsipareigojimų, privalo stengtis juos vykdyti laiku, nepaisant to, kad jam darbdavys nuolat vėluoja mokėti algą. Asociacijos prezidento duomenimis, kur kas lanksčiau bankai atsižvelgia tik į tuos klientus, kurie neteko darbo, – jiems paskolų atidavimo terminus stengiamasi atidėti.
"Kiekvieno kliento kredito istorija yra lyg CV. Joje nurodoma, kaip žmogus moka elgtis su pinigais, kaip vykdo finansinius įsipareigojimus. Iš tiesų labai gaila, kad daugėja žmonių, kurie iki šiol sąžiningai vykdę įsipareigojimus, dėl laikinų finansinių sunkumų, kurie atsirado ne dėl jų kaltės, dabar vėluoja atsiskaityti ir taip kuria blogą kredito istoriją. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad kredito istorija nėra lyg koks teistumas – jei žmogus atsiskaityti vėluoja nepiktybiškai ir tik retsykiais, jo istorijai tai labai nepakenks", – pabrėžė S.Kropas.
Tačiau, pasak jo, jei klientas nuolat vėluoja atsiskaityti, ignoruoja bankų ar kitų kreditavimo įstaigų perspėjimus, jo kredito istorija bus neigiama. Taip pat pridūrė, jog kad ir kokia finansinė padėtis šiuo metu būtų, kiekvienas klientas turėtų stengtis skaičiuoti savo finansus taip, kad netektų vėluoti atsiskaityti su kreditoriais.
Valstybė skolinga milijardą
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad konkrečios informacijos, kiek šiuo metu šalyje veikiančių bendrovių vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, nėra.
"Tačiau esant tokiai ekonominei situacijai normalu, kad darbdaviai nebepajėgia laiku išmokėti atlyginimų savo pavaldiniams. Taip yra dėl to, kad jie patys nesugeba atgauti skolų iš įmonių, kurioms suteikė paslaugų ar pardavė gaminių. Nėra apyvartinių lėšų, nes bankai nebesuteikia kreditų", – tikino D.Arlauskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad daugiausiai šalies verslininkams skolų turi valstybės sektorius. Įvairios valstybinės įstaigos verslui šiuo metu skolingos per 1,2 mlrd. litų.
D.Arlauskas įsitikinęs, kad jei bankai vėl noriai skolintų patikimoms įmonėms, situacija būtų kur kas paprastesnė – turėdamos apyvartinių lėšų, bendrovės įsipareigojimus tiek savo kreditoriams, tiek darbuotojams vykdytų laiku.
Žmonės skandalų nekelia
D.Arlauskas pabrėžė, kad įmonės visų pirma bando atsiskaityti su kreditoriais, o tik paskiausiai su darbuotojais.
"Jei į įmonės sąskaitą pervedama lėšų, bendrovės iškart atsiskaito su bankais, taip pat su kitomis įmonėmis, kurioms yra skolingos. Jeigu jos elgtųsi kitaip, bendrovių nuostoliai būtų dar didesni, nes tuomet tektų mokėti ne tik baudas, bet ir delspinigius. Dėl to stengiamasi mokėti kreditus, o tik po to atlyginimus", – tikino jis.
Nors privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms atlyginimai dažnai vėluoja, D.Arlauskas, teigė, kad patys darbuotojai į tai reaguoja ramiai. Jo tikinimu, dirbantieji tapo kur kas lojalesni ir supratingesni.
"Egzistuoja nemažai bendrovių, kuriose atleista ne 10 ar 20, bet 50 proc. darbuotojų. Tad tie, kurie mažinant etatus išliko, dabar džiaugiasi, kad turi darbą. Todėl vėluojant algoms jie jokių scenų nekelia, ką tikrai būtų darę prieš metus ar dvejus. Pavaldiniai tapo supratingi, jie net patys sako, kad gali pakentėti, palaukti. Tai darbdaviui išties palengvina sunkią padėtį", – kalbėjo D.Arlauskas.
Įsiskolinimai vis auga
Skolų išieškojimo bendrovės "Gelvora" Kreditų valdymo ir konsultacijų skyriaus vadovė Inga Žemaitienė patikino, kad šiais metais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žmonių skolos išaugo beveik tris kartus. Taip pat įžvelgiama tendencija, kad jos didės ir toliau.
Specialistė teigė pastebėjusi, kad kur kas atsakingiau atsiskaitinėti su bankais stengiasi klientai, turintys būsto paskolų, o tie, kurie skolingi nedideles sumas už išperkamąja nuoma pirktus daiktus arba vartojamuosius kreditus, dažnokai vėluoja atsiskaityti. Dėl vėlavimo vykdyti įsipareigojimus jie dažnai kaltina darbdavius, kurie uždarbį išmoka ne laiku.
"Yra įvairių žmonių, tačiau pastebėta, kad būsto kreditus turintys žmonės bijo vėluoti. Gal jie baiminasi būti iškeldinti iš namų? Tokie klientai, vėluojant atlyginimui, dažnai stengiasi iš kur nors gauti pinigų, pasiskolinti, bet įmoką sumoka laiku. O tie, kurie turi smulkius kreditus, savo pajamų nėra linkę skaičiuoti, jei vėluoja alga, jie ir nesistengia ieškoti būdų, kaip atsiskaityti. Kai kurie tai daro netgi piktybiškai ir prisidengę esama padėtimi įmokų nemoka mėnesių mėnesiais", – paaiškino I.Žemaitienė.
Istorija saugoma 10 metų
I.Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu bankai itin jautriai reaguoja į bet kokius vėlavimus. Anksčiau į skolų išieškotojus jie kreipdavosi tuomet, kai asmens įmokos vėluodavo 60–90 dienų, dabar tai daro, kai vėluojama atsiskaityti apie mėnesį. Dėl to visiems žmonėms, turintiems paskolų, patariama įmokas už kreditus įnešti laiku. Tačiau jei iš tiesų atlyginimai vėluoja ilgą laiką, žmonės turėtų derėtis su bankais, kad šie atidėtų mokėjimų grafikus.
"Dažnai klientai, kurie neturi pinigų įnešti įmokų, slapstosi nuo bankų, nereaguoja į siunčiamus laiškus, neatsako į skambučius. Tačiau taip elgdamiesi jie sau tik blogina situaciją. Būtina kalbėtis su bankų darbuotojais ir derėtis. Kiek žinau, šiuo metu jie tapo kur kas lankstesni. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad jei jis susikurs neigiamą kredito istoriją, vėliau ji taps tikra našta", – paaiškino specialistė.
Anot jos, jeigu žmogus keletą mėnesių iš eilės įmokas vėluoja mokėti bent savaitę ar dvi, šie įrašai iškart atsiranda jo kredito istorijoje, kuri bendroje duomenų bazėje prieinama visoms kreditavimo įstaigoms.
Kiekvieno asmens kredito istorija saugoma dešimt metų, tačiau šalies bankai jau ruošia įstatymo pataisą, kuria norima šį terminą paversti neribotu.
Naujausi komentarai