Diskusija išgąsdino valdininkus


2009-04-20
Virginija Spurytė
Diskusija išgąsdino valdininkus

Klaipėdos valdininkai ir politikai išsigando klaipėdiečių pilietinių iniciatyvų, todėl net ir pasižadėję neatvyko į neformalią diskusiją.

Joje turėjo būti diskutuojama apie tai, ar verta centralizuoti Klaipėdos švietimo įstaigų buhalterijas.

Tokių žygių miesto valdžiai rekomenduota imtis, nes atlikus savivaldybės struktūros efektyvumo auditą esą nustatyta, kad galima sutaupyti buhalterių sąskaita.

Šiuo metu įvairiose savivaldybės įstaigose yra įsteigta apie 130 buhalterių etatų, per šimtą iš jų – švietimo įstaigose. Juos panaikinus ir savivaldybėje sukūrus atskirą apskaitos poskyrį, kuriame dirbtų apie 30 žmonių, esą per metus būtų sutaupoma 3,2 mln. litų. Šie 30 buhalterių turėtų aptarnauti visas savivaldybės biudžetines įstaigas, tarp jų – ir švietimo.

„Ne kartą buvau susitikęs su bendrojo lavinimo mokyklų asociacijos klaipėdiečiais nariais. Jie prisipažino, kad dėl numatomos reformos kamuoja nerimas, nes nežinia, ar ji bus įgyvendinama, kada bus pradėta, yra ir daugiau neatsakytų klausimų. Todėl mano pilietiškas noras buvo suvesti mokyklų vadovus su atsakingais savivaldybės valdininkais ir politikais, kad jie šia tema padiskutuotų ir sužinotų kuo daugiau galimos reformos pliusų ir minusų“, – sakė diskusiją organizavęs buvęs tarybos narys verslininkas Kazys Paulikas.

Jis tikino, jog kiekvieną diskusijos dalyvį kvietė asmeniškai, išgirdo pasižadėjimą, kad jie tikrai dalyvaus.

„Tai, jog diskusijoje neapsirodė nei kviesti Švietimo skyriaus atstovai, nei Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto politikai, vertinu kaip pilietiškumo baimę. Tačiau diskusija vis vien turės įvykti. Jau nebe tie laikai, kai sprendimai nuleidžiami iš viršaus ir juos reikia tik vykdyti“, – sakė K.Paulikas.

Neįvykusia diskusija nesidžiaugė ir Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba.

„Mums, mokyklų direktoriams, šis klausimas labai svarbus. Jei bus centralizuotos mokyklų buhalterijos, jos praras savarankiškumą. Be to, nemanau, kad tokie veiksmai išties padės sutaupyti tuos 3 mln. litų. Juk žmonėms reikės mokėti išeitines kompensacijas, likusius įdarbinti kokiose nors patalpose, kurių išlaikymas kainuoja“, – sakė S.Ruiba.

Klaipėdoje iki 2003 metų veikė centralizuota švietimo įstaigų buhalterija, tačiau tuomet ir buvo nuspręsta, kad kiekviena mokykla turi turėti savo buhalterį. Priėmus tokį sprendimą, daugelis mokyklų išsikapstė iš jas kamavusių skolų.