Dragūnų šūviai verčia jaustis lyg per karą


2008-12-19
Daiva Janauskaitė
Dragūnų šūviai verčia jaustis lyg per karą

Šalia karinio dalinio išaugusio naujo Dragūnų kvartalo gyventojai nesitikėjo, kad kariūnų kaimynystė jiems greitai apkars. Pratybos nuolat verčia taikius gyventojus krūpčioti.

Naktimis – aliarmo signalai

Arčiausiai dragūnų bataliono gyvenantis Aurimas Mockus pasakojo, kad įsigydamas butą naujame miesto kvartale nemanė, jog jam teks klausytis šūvių.

„Gyvename nesibaigiančiu Naujųjų metų laukimu, nes kariškių šaudymas primena petardų garsą. Mažų vaikų turintys kaimynai pasakojo, kad dėl kariškių šaudymo mažyliai neužmiega, o vos užmerkę akis pašoka verkdami. Manau, kad kelti tokį triukšmą gyvenamųjų namų pašonėje – nenormalu“, – piktinosi A.Mockus.

Girdėdami šaudant ir pro langus matydami, kaip kariškiai mokosi naudotis koviniais ginklais, žmonės kartais suabejoja, ar atsitiktinė kulka negali atskrieti ir už tvoros.

Namo gyventojai piktinasi ir naktimis įsijungiančiomis priešgaisrinės signalizacijos aliarmo sirenomis. Civiliai įsitikinę, kad kariškių signalizacija netvarkinga, todėl dažną naktį ji staiga pradeda veikti iš lovų išversdama ne tik kareivius, bet ir taikius dalinio kaimynus. Trumpai nutilęs aliarmo signalas vėl užkaukia ir taip trikdo miegą.

Tai dar ne viskas. Anksti rytais gyventojai dar turi išklausyti ir kariūnų giedamą Lietuvos himną.

Lauks valdžios reakcijos

„Įdomu, kaip jausis tie, kurie įsigis butus dar arčiau dragūnų tvoros. Maždaug už penkiolikos metrų nuo jos baigiamas statyti dar vienas gyvenamasis daugiaaukštis namas“, – svarstė A.Mockus.

Dragūnų gatvės 11-ojo namo, kuris yra maždaug už 30 metrų nuo karinio dalinio tvoros, gyventojai raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę prašydami imtis priemonių ir apsaugoti jų ramybę.

Žmonės tikisi po Naujųjų metų sulaukti oficialaus miesto valdžios atsakymo, ar toks kariškių triukšmavimas leistinas ir kaip galima apsaugoti civilius gyventojus nuo dragūnų keliamo triukšmo.

Ramybė – tik už pinigus

Kai dragūnai įsikūrė Liepojos gatvėje, į šiaurę nuo pulko teritorijos plytėjo krūmokšniais apaugę laukai. Šaudykla, kuri kol kas neturi stogo, įrengta netoli tvoros.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono vadas Zigmantas Jankauskas tikino, kad prieš trejus metus numatyta renovuoti šaudyklą, kurios keliamu triukšmu skundžiasi civiliai.

Apie tai, kad kaimynystėje gyvenantys klaipėdiečiai pasiskundė miesto valdžiai, vadas nežinojo, tačiau neslėpė kartą iš pagyvenusios moters girdėjęs panašių priekaištų.

„Manau, triukšmo bus kur kas mažiau, kai šaudyklą uždengs stogu. Kada taip bus, kol kas negaliu pasakyti. Viską lemia pinigai. Kai jų skirs, tada visiems bus ramiau, – kalbėjo Z.Jankauskas. – Esu tikras, kad šaudykla nekelia grėsmės taikiems gyventojams. Jokia kulka negali jiems pakenkti. Mūsų šaudykla kasmet testuojama, specialistai vertina grėsmę. Čia mokomasi šaudyti lengvaisiais pėstininkų ginklais, tad šaudmenys nėra pavojingi“.