Bendrovė „Klaipėdos kartonas“ jau šeštus metus Dumpiuose kelių hektarų plote augina karklus. Ir tręšia juos čia pat susikaupusiu savo įmonės išvalyto vandens dumblu. Plantacijoms plėstis trukdo laisvos žemės stygius.

Ekologinis eksperimentas

Uostamiesčio centre Nemuno g. 2 esančios bendrovės „Klaipėdos kartonas“ gamyklą ir jos vandens valymo įrenginius Dumpiuose jungia 14 km ilgio vamzdynas. Ieškant sprendimo, kur dėti įmonės valymo įrenginiuose susikaupiantį dumblą, sumanyta juo tręšti karklus.

„Patys valome savo bendrovės nutekamuosius vandenis, susidaro daug dumblo. Siekiame jį utilizuoti. Taigi tuo dumblu yra tręšiami karklai. Karklus auginame jau šeštus metus. Švedijoje karklų auginimas labai populiarus“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos kartonas“ generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas.

Karklai užauga per keletą metų ir juos galima kirsti. Nukirtus, jie smulkinami, o tos skiedros – puikiausias biokuras.

„Nuo projekto pradžios užauginome jau tris derlius, nors mūsų plantacijos labai nedidelės ir tik eksperimentinės, dvi – po pusę hektaro, dar viena – pusantro. Kadangi plotai nėra dideli, mūsų produktu ne kažin kas domisi, tai leidžiame žmonėms ar kitoms bendrovėms nusikirsti ir išsivežti už dyką. Ir mus tai tenkina“, – teigė A.Pasvenskas.

„Klaipėdos kartono“ vadovas tvirtino, jog auginti karklus nėra didelis vargas, bet reikia specializuotis tame versle.

„Reikėtų pirkti kirtimo mašiną, nes dabar tai darome rankomis. Mūsų tikslas buvo utilizuoti dumblą. Žinau, kad Lietuvoje yra didžiulės karklų plantacijos, 20–50 ha, bet mes plėstis galimybių neturime, tiesiog aplink Klaipėdą nėra laisvos žemės, o ten kur jos yra, per toli vežti tą dumblą tręšimui, todėl nebeapsimoka“, – dėstė A.Pasvenskas.

Tačiau esą dumblas nėra būtina sąlyga tiems karklams auginti, jie gali augti bet kur. Vis dėlto tuo daugiau niekas neužsiima. Daug dumblo iš valymo įrenginių susikaupia ir bendrovėje „Klaipėdos vanduo“, tačiau ši įmonė karklų auginti taip ir nesiryžo. Galbūt dėl tos pačios priežasties – laisvos žemės stygiaus aplink Klaipėdą.

Išbrido iš sunkumų

Prieš dvejus su puse metų bendrovėje „Klaipėdos kartonas“ nuvilnijo atleidimų banga. Kaip ir daugelis kitų įmonių, bendrovė skausmingai išgyveno 2009 m. krizę, kai gamybos ir pardavimo apimtys stipriai sumažėjo.

Prieš 2 metus pagrindiniu „Klaipėdos kartono“ akcininku tapo įmonė „Grigiškės“, tačiau klaipėdietiško pavadinimo nepakeitė. Per tą laiką padėtis bendrovėje stabilizavosi. Ir dabar joje dirba 190 darbuotojų.

Teigiama, kad „Klaipėdos kartonas“ – viena seniausių įmonių Lietuvoje, ji pergyveno du pasaulinius karus, ne vieną krizę ir iki šiol gyvuoja.

Tvirtinama, kad nuo 2010 m. pradžios bendrovė dirba visu pajėgumu. Tolesniuose „Klaipėdos kartono“ tiksluose numatyta įmonėje efektyvinti popieriaus gamybą ir padidinti produkcijos gamybos našumą iki 120 tūkst. tonų per metus.

Įvertino pramonininkai

„Klaipėdos kartonas“ – didžiausia tokio tipo įmonė regione. Ji gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai ir gofruoti skirtą popierių.

Šalia pagrindinės veiklos gaminamas ir kartoninis korinis užpildas, kuris naudojamas baldų pramonėje, durų gamybai.

Būtent dėl korinio užpildo gamybos Lietuvos pramonininkų konfederacija „Klaipėdos kartoną“ šiemet apdovanojo už gaminį, pagamintą iš antrinių žaliavų.

Visa produkcija bendrovėje gaminama tik iš antrinės žaliavos – makulatūros. Taip pat perdirbama ir kitose kaimynėse šalyse surinkta makulatūra. Gamybos apimtys siekia iki 115 tūkst. tonų makulatūros per metus.