Prestižiniu vadinamame miestelyje – „Žaliajame slėnyje“ – įsikūrę gyventojai artimiausius penkerius metus turės kęsti nepatogumus ir skaičiuoti nuostolius.

Ištrynė juodą dėmę

Norėdami parvažiuoti namo į „Žaliąjį slėnį“, klaipėdiečiai turės sukti beveik dešimtiems kilometrų ilgio apylanką.

Taip yra todėl, kad rekonstruojant Palangos plentą, bus panaikintas anksčiau numatytas įvažiavimas į „Žaliąjį slėnį“. Todėl užuot kirtę magistralinio kelio skiriamąją juostą ir iškart įsukę į miestelį, „Žaliojo slėnio“ gyventojai turės važiuoti iki Kretingos–Palangos viaduko, jame apsisukti, Klaipėdos–Liepojos plentu vėl grįžti iki naujojo kvartalo ir tik tada į jį įsukti. Papildomai gyventojai kaskart riedės 7,5 kilometro.

Įvažiavimas į „Žaliąjį slėnį“ per skiriamąją juostą, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Janušausko, „buvo papaišytas specialiajame Palangos plento rekonstrukcijos plane“. Tačiau parengtame techniniame projekte tie "papaišymai" dingo.

„Tokios vadinamosios apsisukimo ausys yra juodos dėmės, o tai reiškia, kad tokiose vietose įvyksta daug avarijų“, – argumentą, kodėl iš techninio projekto išnyko įvažiavimas į „Žaliąjį slėnį“, įvardijo techninio projekto autorius, bendrovės „Kelprojektas“ Klaipėdos skyriaus viršininkas Edmundas Kolakauskas.

Bijo dėl gyvybių

Gyventojams žinia apie tai, kad važiuojant namo teks sukti didelį ratą buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. Jie lyg susitarę tvirtino, kad apie tai nebuvo girdėję, niekas su jais nesitarė, neieškojo būdų, kaip išspręsti problemą.

„Tai katastrofa. Mes jau dabar neprisiprašome, kad į gyvenvietę ir iš jos kursuotų autobusai ar maršrutiniai taksi. O jei jiems dar reikės važiuoti papildomus kilometrus, tai mūsų prašymai apskritai nebus išgirsti. Be to, į gyvenvietę reikia atvykti ir greitosios pagalbos medikams, ir ugniagesiams, ir policininkams. Jie dėl apylankos sugaiš kur kas daugiau laiko, o tai jau gresia mūsų saugumui“, – piktinosi „Žaliojo slėnio“ gyventojas Almantas Raudonis.

Nuostoliai sieks tūkstančius

Tačiau ir patiems gyventojams apylanka sukels ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių. Suskaičiuota, kad kasdien bent vieną kartą važiuojant tuos papildomus 7,5 kilometro per mėnesį vien kurui dar reikės išleisti apie 100 litų. Per metus vieno automobilio kurui dėl apylankos teks pakloti 1200 litų. Šiuo metu "Žaliajame slėnyje" įsikūrę apie 250 šeimų, kurios vidutiniškai turi po du automobilius.

Tačiau nei patiriami nepatogumai, nei nuostoliai Palangos plento rekonstrukcijos autoriams ir užsakovams, regis, nė motais.

„Visas pasaulis važinėja į dešinę, važinės ir „Žaliojo slėnio“ gyventojai. Netrukus bus naikinama posūkio į kairę galimybė ir magistralėje ties „Ermitažu“. Tad kodėl iš jo važiuodami žmonės turės vykti iki dviejų lygių sankryžos, esančios ties Verslo ir technologijų kolegija, ten apsisukti ir tada vėl važiuoti Jakų žiedo link, o „Žaliojo slėnio gyventojams turėtų būti daroma išimtis? Tikrai nedarysime dar vienos juodos dėmės“ – kategoriškas buvo E.Kolakauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas A.Janušauskas teigė, kad Lietuvoje magistraliniuose keliuose, toks yra ir Klaipėda–Liepoja, bei greitkeliuose bus panaikinti visi įsukimai į kairę. Tai reglamentuota ir teisės aktuose.

„Jau dabar magistralėje Vilnius–Kaunas nebėra nė vieno tokio įsukimo. Toks sprendimas lėmė, kad dabar tame kelyje per metus avarijoje žuvo 4, o ne 40, kaip anksčiau, žmonių“, – tvirtino A.Janušauskas.

Draskosi teismuose

Negi neįmanoma rasti išeities, kad 250 šeimų nepatirtų tokių nepatogumų?
Pasak A.Janušausko, dar prieš pradedant Palangos plento rekonstrukciją į direkciją kreipėsi „Žaliojo slėnio“ vystytojai prašydami leisti suprojektuoti dviejų lygių sankryžą, kuria ir būtų galima patekti į gyvenvietę.

„Sutikimą davėme. Jie turėjo parengti specialų planą, techninį projektą, tačiau nieko nepadarė. O mes negalėjome laukti, nes rekonstrukcijos projektas jau buvo parengtas, pasirašyta sutartis su rangovu. Juk negalėjome stabdyti maždaug 100 mln. litų vertės projekto“, – aiškino A.Janušauskas.

Vienas „Žaliojo slėnio“ projekto vystytojų Rolandas Norvilas teigė, kad visa tai nebuvo padaryta, nes direkcija iškėlė nerealias sąlygas. Neva vystytojai turėjo specialiuoju planu apibrėžti žemių plotus, kurie buvo reikalingi statyti dviejų lygių sankryžą. Tačiau šios žemės priklauso valstybei. Numatyta, kad į jas žmonėms bus atkurta nuosavybės teisė.

„Tačiau žmonės bylinėjasi teismuose. Matyt, suprato, kad tos žemės mums reikalingos, kad galės pareikalauti už jas didelių sumų, todėl ir draskosi teismuose, kam jos priklauso“, – teigė R.Norvilas.

Vystytojai nesirūpina?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai mato dar vieną išeitį, kaip „Žaliojo slėnio“ gyventojams patekti į savo namus nesukant papildomų kilometrų.

„Tereikia iš gyvenvietės nutiesti keliuką iki Tauralaukio gatvės. Tuomet per Tauralaukio sankryžą bus galima įvažiuoti į gatvę, o iš jos – keliuku į „Žaliąjį slėnį“, – problemos sprendimo būdą įvardijo A.Janušauskas.

Tačiau R.Norvilas tikino, kad tas keliukas gali atsirasti tik po kelerių metų, nes ten taip pat iškyla žemės nuosavybės problema, be to, jis nenumatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane.

„Manau, kad tai paprasčiausias vystytojų nenoras spręsti problemą. Pasidarė biznį, pardavė sklypus gyventojams, o kaip patekti į gyvenvietę ir nepasirūpino. Žinoma, tai ir pinigų klausimas, nes tą keliuką vystytojai turėtų tiesti už savo lėšas. Tačiau, matyt, nori, kad sumokėtų valstybė. Juk to paties norėjo ir prašydami dviejų lygių sankryžos Palangos plente“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Janušauskas.

Viltys – nerealios

Anot R.Norvilo, įvažiavimas į „Žaliąjį slėnį“ iš Tauralaukio gatvės, dviejų lygių sankryža Palangos plente yra ateities projektai, kuriuos realu įgyvendinti po penkerių metų.

„Mums reikia laikino sprendimo, kad galėtume įvažiuoti į „Žaliąjį slėnį“. Juk galima Palangos plente ties gyvenvietę skiriamojoje juostoje įrengti vietą sustoti, iš kurios ir būtų galima pajudėti į miestelį“, – teigė R.Norvilas.

Tačiau tokias jo viltis iškart nuskandino E.Kolakauskas. Projektuotojo teigimu, skiriamojoje juostoje jokių vietų sustoti būti negali, nes ji per siaura – tik penkių metrų pločio.

Nuotėkos teršia Danę

Įvažiavimas į gyvenvietę – ne vienintelė „Žaliąjį slėnį“ kamuojanti problema. Pastaruoju metu ypač daug nesutarimų dėl miestelio prisijungimo prie Klaipėdos miesto centralizuoto vandentiekio ir nuotėkų tinklų.

Kai gyvenvietėje žmonės tik kūrėsi, buvo pastatyti laikini nuotėkų valymo įrenginiai, įrengtas vandens gręžinys. Tačiau teritorijos detaliajame plane numatyta, kad atsiradus galimybei, gyvenvietė turi prisijungti prie centralizuotų tinklų.

„Esame pasirašę sutartį su „Žaliuoju slėniu“, kad dalį vamzdžių, kurių reikia prijungti miestelį, nutiesime mes, o dalį – gyvenvietės vystytojai“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. Įmonės investicijos siektų apie 1 mln. litų, o vystytojų – maždaug 300 tūkst. litų.

Tačiau tokiems žingsniams ėmė priešintis kai kurie gyventojai. Jie įsitikinę, kad gyvenvietėje nutiesti magistraliniai vandentiekio tinklai yra jų nuosavybė, todėl vamzdžių už dyką „Klaipėdos vandeniui“ nenori atiduoti.

„Mes už juos juk pinigus mokėjome. Todėl turi būti teisybė: arba dalį pinigų mums kompensuoja, arba taiko mažesnį mokestį už vandenį ir nuotėkas“, – tvirtino „Žaliojo slėnio“ gyventojas Artūras Bagdonas.

Tačiau Lietuvoje yra tokia praktika, kad iš privataus kvartalo centralizuotai vandenį tiekiančios bendrovės vandentiekio tinklus nuperka tik už simbolinį vieną litą.
„Gyventojai nenori suprati, kad jei jie bus tų vamzdžių šeimininkai, tai jiems reikės mokėti ne tik už vandenį, bet ir už tinklų remontą, amortizaciją“, – priminė R.Norvilas.

O gal gyventojai bijo papildomų išlaidų, juk „Žaliasis slėnis“ turi investuoti į naujų vamzdžių tiekimą? Anot R.Norvilo, iš žmonių nėra ir nebus papildomai neprašoma nė lito.

Kol tarp gyventojų vyksta ginčai dėl vamzdžių nuosavybės ir kol stringa prisijungimas prie centralizuotos vandentiekio ir nuotėkų sistemos, „Žaliojo slėnio“ naujakuriai savo nuotėkomis teršia Ringelio upelį, kuris įteka į Danę. Priežastis – įrengti laikini valymo įrenginiai nebepajėgia išvalyti tokio kiekio nuotėkų. Už tai „Žaliojo slėnio“ vystytojams jau du kartus skirtos baudos.

Nepatogumai: važiuodami namo „Žaliojo slėnio“ gyventojai turės papildomai nuriedėti beveik aštuonis kilometrus: iki Kretingos–Palangos viaduko, apsisukti ir Palangos plentu vėl grįžti prie gyvenvietės.