Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Klaipėdos valdininkams uždrausta kalbėti su žurnalistais
2011-05-16
Virginija Spurytė
Naujoji miesto valdžia, kuri tik ką garsiai deklaravo, jog bus dar viešesnė nei ankstesnioji, traukiasi į pogrindį arba siekia kai kuriuos būsimus savo darbus nuslėpti nuo visuomenės. Kitaip sunku paaiškinti tai, kas vyksta.
Kalbėti uždraudė liberalai?
"Mums davė naują nurodymą su žurnalistais bendrauti tik per Viešųjų ryšių skyrių, todėl nieko jums negaliu pasakyti", – teigė Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė.
Tokį pat atsakymą per kelias dienas teko išgirsti ir iš kitų kalbintų valdininkų.
"Klaipėdai" pavyko išsiaiškinti, jog užčiaupti valdininkams burnas sumanė į savivaldybės administracijos direktoriaus kėdę sugrįžusi liberalias vertybes deklaruojančios partijos atstovė Judita Simonavičiūtė.
Dabar klausimus reikia pateikti Viešųjų ryšių skyriui, o šio specialistai visą darbo dieną rengia atsakymus.
Bendravimas su valdininkais per tarpininkus yra kliūtis visuomenei pateikti operatyvią ir kompetentingą informaciją.
Politikai pavydi L.Dūdai?
Pagrindinė priežastis, kodėl J.Simonavičiūtė valdininkams užčiaupė burnas, neva yra siekis išvengti "liapsusų".
Esą tiesiogiai bendraudami su žiniasklaidos atstovais valstybės tarnautojai prikalba tai, ko nederėtų, nes jie bendrauja kaip žmonės, o ne kaip valstybės tarnautojai.
Vienas tokių pavyzdžių neva yra Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, kurio citatos dažnai puikuojasi pirmajame dienraščio "Klaipėda" puslapyje.
Todėl net ir jam klausimus žurnalistai turėtų užduoti per Viešųjų ryšių skyrių, kad šio specialistai L.Dūdos pateiktus atsakymus "įvilktų" į biurokratinę kalbą.
Skyrių specialistai jau anksčiau prasitarė, kad bendrauti su žiniasklaida jiems neleidžiama – esą tai gali daryti tik skyrių vedėjai ir departamentų direktoriai.
Kaip tada suprasti tai, kad Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Artūras Žičkus ankstesnės kadencijos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narius įtikinėjo, kad šie pritartų Viešųjų ryšių skyriaus panaikinimui? Jo laikyti esą neapsimoka, nes visų savivaldybės darbuotojų pareigybiniuose nuostatuose įrašyta, kad jie turi bendrauti su žurnalistais.
Kursams – pusė milijono
"Klaipėdos" žiniomis, savivaldybės administracijos departamentų direktoriams ir skyrių vedėjams nėra absoliučiai uždrausta bendrauti su žurnalistais.
Jie tik negali šnekėti telefonu. Tam, kad žiniasklaidos atstovas galėtų pasikalbėti su vadovaujančias pareigas užimančiu valdininku, jis turi įvykdyti sąlygą – ateiti į kabinetą ir matomoje vietoje padėti įjungtą diktofoną. Taip esą galima išvengti "liapsusų".
Kodėl taip baiminamasi, kad valdininkai nesugebės tiesiogiai bendrauti su žiniasklaida?
Prieš kelerius metus už beveik pusę milijono litų buvo keliama Klaipėdos savivaldybės darbuotojų kvalifikacija. Vyko ir kursai, kaip bendrauti su žiniasklaida.
Tokius mokymus ketinama surengti ir šiemet. Kam jie reikalingi, jei su žurnalistais valdininkams bendrauti draudžiama?
Išsigando nemalonių klausimų?
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė J.Simonavičiūtė tvirtino, jog jokio raštiško nurodymo, kad valdininkai neturi teisės bendrauti su žurnalistais, ji nepasirašė.
"Mes tik žodžiu pasitarėme, kaip būtų lengviau bendrauti su žiniasklaida", – teigė savivaldybės vadovė.
Tačiau ji pripažino, kad sutarta, jog su žurnalistais turėtų bendrauti tik Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai.
"Savivaldybės specialistai turi dirbti savo tiesioginį darbą, o Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai gali greitai atsakyti į klausimus. Tiesioginio nurodymo nebendrauti su žurnalistais nėra", – tikino J.Simonavičiūtė.
Ji sutiko su tuo, kad žurnalistams įstatymu suteikta teisė rinkti informaciją.
"Tačiau kartais jūs mums trukdote. Paskambinate ir reikalaujate atsakymo. Jei neatsakoma, tada parašote, kad atsisakė komentuoti. O juk atsakymams reikia ir pasiruošti", – aiškino J.Simonavičiūtė.
Beje, ji pati taip pat jau pasinaudojo pačios sugalvotu būdu atsiriboti nuo žiniasklaidos.
"Klaipėda" norėjo išgirsti jos nuomonę apie tai, ar miesto savivaldybės administracijos direktorei tikrai reikia ne vieno, o dviejų pavaduotojų. Atsiliepusi telefonu politikė pasakė, jog neturi laiko.
Paklausus, kada būtų galima perskambinti, ji nurodė, jog klausimus reikia pateikti Viešųjų ryšių skyriui.
|
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Visokios tvarkos, kuriomis nurodoma, kaip valdininkai turi bendrauti su žurnalistais, prieštarauja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų įstatymo nuostatoms. Valdžios institucijos pagal prigimtį turi būti atviros, todėl visa tai, kas neslapta, turi būti vieša. Jei žurnalistas prašo informacijos, kuri nėra slapta, nesudaro valstybės ar komercinės paslapties, jis ją ir turi gauti. Jei kas nors nurodė valdininkams nebendrauti su žurnalistais, tai, atsiprašau, jau yra Konstitucijos pažeidimas. Ką reiškia, kad valstybės tarnautojas neturi teisės informacijos teikti telefonu? Tokios nuostatos yra perteklinės ir absurdiškos. Tegul valdininkai pasiskaito įstatymus. Valdininkai negali kalbėti tik ne savo kompetencijos klausimais. Dabar dažna institucija prisidengia Viešųjų ryšių skyriumi. Tačiau jis jau yra ribojimas gauti informaciją. Žurnalistui reikalingi duomenys, gauti iš kompetentingo asmens. Mano nuomone, tokia tvarka, apie kurią išgirdau iš Klaipėdos žurnalistų, yra absurdas ir su tuo reikia kovoti. Kokia prasmė drausti kalbėti apie dalykus, kurie yra vieši? Kad nebūtų "liapsusų"? Kad jų nebūtų, valdininkus reikia mokyti kalbėti, o ne drausti tai daryti. Kas čia per cirkai? |
|---|
|
Ribojimus Seime panaikino Į Seimą patekus naujiems politikams, o parlamento pirmininku tapus Arūnui Valinskui, žurnalistai taip pat susidūrė su sunkumais. Seimo valdybos sprendimu buvo įvesti ribojimai žiniasklaidos atstovams – apribotos vietos, kuriose galima filmuoti, fotografuoti. Nenurodytose vietose kalbinti, filmuoti ir fotografuoti politikus buvo galima tik gavus Seimo nario sutikimą. Be to, buvo nurodyta, jog iš vienos žiniasklaidos priemonės Seime gali dirbti tik trys žurnalistai. Lietuvos žurnalistų sąjunga apskundė tokius draudimus ir ribojimus remdamasi Konstitucija, kurioje aiškiai nurodyta, jog teisė rinkti ir skleisti informaciją gali būti ribojama tik įstatymu, o Seimo valdybos sprendimai nėra įstatymai. Kai kilo didelis žiniasklaidos atstovų pasipriešinimas, ribojimai buvo atšaukti. Klerkai atsitvėrė tvora Kauno miesto savivaldybė bandė neteisėtai įvesti ribojimus žurnalistams patekti į pastatą ir rinkti informaciją. Savivaldybės fojė buvo pastatyta automatinė tvorelė, o darbuotojams išdalyti vartus atidarantys leidimai. Apdalijusi kortelėmis darbuotojus valdžia žurnalistus tyčia "pamiršo". Esą žurnalistui papildoma kortelė, kainuojanti 6 litus, per brangi. Kadangi Kauno savivaldybė nebuvo numačiusi jokios oficialios žurnalistų akreditavimo tvarkos, sistema funkcionavo, anot žurnalistų, atsižvelgiant į mero Andriaus Kupčinsko nuotaiką. Kai Kauno žurnalistai dėl trukdymo rinkti ir skleisti informaciją kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungą, valdžia atlyžo ir pratęsė terminuotų leidimų galiojimą. |
|---|
