Komisarė: lyg katė maiše


2009-02-27
Stasys Gudavičius
Komisarė: lyg katė maiše

Į Lietuvą eurokomisarė Dalia Grybauskaitė atvyko ne tik paskelbti apie savo apsisprendimą siekti Prezidento posto, bet ir atšvęsti gimtadienio.

Milžiniškas dėmesys

Šį sekmadienį eurokomisarei D.Grybauskaitei sukanka 53-eji. Didelė tikimybė, kad kitąmet pirmąją pavasario dieną savo gimtadienį ji sutiks jau būdama visateise šeimininke Prezidentūroje Vilniuje, S.Daukanto aikštėje.

Visuomenės nuomonės apklausų lyderė gali nesunkiai laimėti gegužės 17-ąją vyksiančius rinkimus, nors pati pripažįsta, kad rinkimų kova gali būti nelengva.

Tai, kad D.Grybauskaitė yra neabejotina artėjančių valstybės vadovo rinkimų favoritė, akivaizdžiai įrodė ir tikras žiniasklaidos ažiotažas vakarykštėje spaudos konferencijoje, kurioje ji paskelbė apie savo apsisprendimą. "Tai čia mūsų visa lietuviška žiniasklaida susirinko?" – gerai nusiteikusi prabilo eurokomisarė, vos įžengusi į žmonių perpildytą, todėl greitai "prikvėpuotą" salę.

Net kelias minutes fotografai ir televizijos operatoriai šokinėjo aplink, švytavo blykstės ir dūzgė kameros. Kai kurios žurnalistės tylutėliai komandavo savo operatoriams kuo daugiau stambiu planu pafilmuoti kandidatės veidą, akis, rankas – jų gali prireikti, kai rinkėjai kelis mėnesius kruopščiai nagrinės, kas gi pretenduoja į aukščiausią postą valstybėje.

Pradžia – kailių fabrikas

Nėra abejonių, kad D.Grybauskaitės asmenybei bus skirtas ypatingas dėmesys. O jos biografija tam dėkinga – labai spalvinga ir įdomi. Anaiptol ne visuomet ji buvo "didelė ir griežta viršininkė". Ir aukštąjį mokslą įveikė ne pirmu bandymu.

Vilniuje gimusi Dalia devyniolikos metų pradėjo dirbti Lietuvos filharmonijos kadrų inspektore, paskui išvažiavo į Rusiją, į tuometinį Leningradą (dabar Sankt Peterburgą), kur septynerius metus darbavosi kailių fabrike "Rot-Front" ir mokėsi aukštojoje ekonomikos mokykloje. Kailių fabrike būsimoji eurokomisarė iš pradžių dirbo paprasta darbininke, vėliau – laborante.

Baigusi aukštąją ekonomikos mokyklą 1983 m. D.Grybauskaitė grįžo į Vilnių ir iki pat nepriklausomybės paskelbimo dėstė politinę ekonomiką aukštojoje partinėje mokykloje. Šis biografijos faktas itin nepatinka radikaliai dešiniesiems D.Grybauskaitės oponentams.

Bet 1990 m. ji nutraukė saitus su partine mokykla ir išėjo į Ekonomikos institutą, o dar po metų buvo pakviesta į tuometinę Vyriausybę dirbti programų vadove. Štai tada ir prasidėjo jos karjera valstybės tarnyboje. Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, diplomatė Lietuvos misijoje prie ES ir ambasadoje Vašingtone, viceministrė Finansų ir Užsienio reikalų ministerijose – tai sąrašas pareigų, kurias D.Grybauskaitė užėmė per dešimtmetį nuo 1991-ųjų.

Netikėtas kvietimas

2001 m. vasarą formuojant Algirdo Brazausko Vyriausybę D.Grybauskaitė netikėtai pakviesta dirbti Finansų ministerijos vadove. Kalbama, kad prie to daugiausiai prisidėjo Prezidento Valdo Adamkaus tuometinė aplinka, pasiūliusi bene svariausią ministro portfelį įteikti ne kokiam nors įtakingam kairiajam politikui, bet ekonominiu profesionalumu pasižyminčiai moteriai.

A.Brazauskas, regis, nesispyriojo. Jam ir pačiam patiko ambicinga ir jau griežtumu pagarsėjusi kandidatė. Premjeras nesunkiai įveikė ir savo vadovaujamos Socialdemokratų partijos radikaliojo kairiojo sparno niurzgėjimą, įrodydamas, kad nelengvomis ekonomikos stojimosi ant kojų po gilios krizės sąlygomis reikalingi racionalūs, sveiko proto kupini, o ne populistiniai finansiniai sprendimai.

Vyriausybės posėdžiuose finansų ministrė buvo "kieta". Jei būdavo bent mažiausia abejonė dėl to, kad sprendimas gali kainuoti per daug, D.Grybauskaitė ramiai, bet užtikrintai uždėdavo savo veto. Regis, tokia buvo jos darbo Vyriausybėje sąlyga – jokių politinių sprendimų finansiniais klausimais, priešingu atveju ministro portfelis galėjo būti tiesiog padėtas ant stalo.

Mėgsta sodinti krokus

Kai 2004 m. buvo sprendžiama, kas turėtų būti deleguotas į Eurokomisiją iš Europos Sąjungos naujoke tapusios Lietuvos, klausimų beveik nekilo. Per trejus finansų ministrės darbo metus D.Grybauskaitė įrodė galinti būti ta, kuri bus tinkamiausia. Ir įpėdinį vadovauti Finansų ministerijai iš esmės parinko ji. Tai buvo nuosaikus socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Dirbdama Briuselyje D.Grybauskaitė tik sustiprino savo nepriklausomos ir griežtos finansininkės įvaizdį. Meistriškai ir gana gausiai viešai kritikuodama Lietuvos valdžią už klaidas ir "puotą artėjančio maro akivaizdoje" eurokomisarė užsidirbo nemažai populiarumo, kuris visiškai logiškai atvedė ją prie Prezidento rinkimų starto linijos.

Bet paradoksas – D.Grybauskaitę žino beveik visi Lietuvoje, bet tebėra paslaptis, koks tai žmogus. Asmeninio gyvenimo paslapčių ji nelinkusi atskleisti, labai retai buvo moteriškų žurnalų viršelių herojė. Paprastas lietuvis apie eurokomisarę žinojo tik tiek, kad ji domisi Rytų kovos menu, turi netgi juodąjį diržą. Esą dar vienas įrodymas, jog ji "kieta moteriškė".

Tebuvo vos vienas kitas D.Grybauskaitės nedidelio atsivėrimo publikai pavyzdys. "Mėgstu klasikinę arba stilizuotą klasikinę muziką. Gamta man iš tiesų labai svarbi. Mėgstu pjauti žolę ir sodinti krokus", – tai ištrauka iš jos prieš penkerius metus duoto interviu. Puošiasi santūriai, viena idealų – britų ekspremjerė Margareth Thacher. Netekėjusi. Charakteris – impulsyvus, pati tai yra pripažinusi, nors per pastaruosius kelerius metus tvirtina išmokusi kantrybės ir diplomatijos.

Tai, ko gero, ir beveik viskas, ką galima pasakyti apie D.Grybauskaitę.

Kas pateks į komandą?

Sunku pasakyti ir tai, kas galėtų tapti realiausios pretendentės į Prezidentus komandos žmonėmis. Galima būtų tik spėti, kad į ją tikriausiai pateks jau daugelį metų D.Grybauskaitei padedanti jos atstovė spaudai Rima Kaziliūnienė, galbūt dabartinio eurokomisarės kabineto vadovo pavaduotoja Lina Adakauskienė, taip pat dabar teisininko duoną kremtantis buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas, popiet atlydėjęs ją į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuriai eurokomisarė pateikė kandidatavimo dokumentus.

Vakarykštėje spaudos konferencijoje niekas nesėdėjo šalia D.Grybauskaitės, nepadėjo jai "reguliuoti eismo" renginio metu. "Tai aš čia viena? Gerai, tvarkytis liepta man vienai", – ištarė kandidatė ir visai neblogai susidorojo su šia užduotimi.

O po spaudos konferencijos prie BNS biuro durų jos nelaukė nei tarnybinis automobilis, nei taksi. D.Grybauskaitė savais reikalais nuėjo tiesiog šaligatviu. Moteriai kartą teko sustoti ir išklausyti paprastų praeivių sveikinimų, kad jos apsisprendimas siekti Prezidento posto yra teisingas.


Nuomonės


Eligijus Masiulis
susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas

Labai džiaugiuosi ir sveikinu D.Grybauskaitės apsisprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose. Šiais ekonominio nuosmukio laikais eurokomisarės laikysena, patirtis ir sugebėjimas spręsti problemas gali padėti greičiau įveikti negandas. O kai bus gerai visai šaliai, bus gerai ir Klaipėdai.

D.Grybauskaitė turi daug tarptautinės patirties, o Klaipėda aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Todėl ši politikė kaip prezidentė, manau, taip pat skatintų tokias uostamiesčio iniciatyvas, nes D.Grybauskaitė – modernus ir pasauliui atviras žmogus.

Mūsų partija jau seniai svarstė galimybę rinkimuose palaikyti D.Grybauskaitę, todėl laukėme jos sprendimo. Partijos valdyba jau priėmė sprendimą, kad savo kandidato nekelsime, o visomis išgalėmis remsime D.Grybauskaitę, nes ji – šviežio oro gurkšnis mūsų politikoje.


Rimantas Taraškevičius
Klaipėdos meras

Su D.Grybauskaite teko bendrauti dar tada, kai ji buvo finansų ministrė. Ji paliko labai gerą įspūdį: buvo griežta, kategoriška, bet teisinga. Tam, kad būtų skirtas finansavimas, reikėdavo labai motyvuotai įrodyti jo būtinumą.

Kokią įtaką Klaipėdai galėtų daryti D.Grybauskaitės buvimas Prezidente? Reikia aiškiai suvokti Prezidento galios ribas. Vieno miesto problemos tikrai nėra išskirtinai jo rūpestis.


Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė

Sužinojusi D.Grybauskaitės motyvaciją dalyvauti Prezidento rinkimuose labai apsidžiaugiau, nes šiais laikais visi ištroškę skaidrumo, dorovingumo, sąžiningumo. Be to, man tikrai norisi valdžioje matyti kuo daugiau moterų, nes jos visada rūpinasi rytojumi.

Kalbant apie šalies kultūrinį gyvenimą, taip pat tikiuosi D.Grybauskaitės teigiamo požiūrio, nes manau, kad ji yra prie kultūros priartėjusi. Juk ne vienerius metus dirba užsienyje ir užima tokias svarbias pareigas. Šiuo metu vis daugiau politikų nuo aukštosios kultūros yra labai toli, bet tai ir mūsų, kultūrininkų, reikalas. Reikia valdančiuosius kviesti kalbėtis, dalytis rūpesčiais.

Kalbėdama apie kultūros ir politikos santykį, visuomet vadovaujuosi Antano Smetonos citata: „Teatras, konservatorija, meno mokykla ne taip sau jos sukurtos, ne prabangai: jos sukurtos tautai auklėti, pirmučiausia gi tiems, kurie siekia jai vadovauti”.