Susisiekimo ministro postą užėmęs Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis Eligijus Masiulis šiltomis vietomis valstybės tarnyboje aprūpino ir studijų laikų bičiulius.

Patarėjas – bendramokslis

Atsiskyręs nuo Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos bei kritikavęs abejotinas buvusių partijos draugų bičiulystes su verslo atstovais, LS žadėjo skaidrią politiką ir veiklą. Tuomet atskilę bendraminčiai aiškino, kad partiją steigia protestuodami prieš korupciją ir A.Zuoko diktatūrą.

Tačiau partijos vedlys E.Masiulis, vos įsėdęs į susisiekimo ministro kėdę, pirmiausiai savo patarėjais įdarbino partijos kolegas ir studijų laikų bičiulius. Vienam pirmųjų šviežiai iškeptas ministras patarėjo portfelį įteikė studijų draugui Pauliui Jankauskui.

Šių dviejų vyrų bičiulystė, prasidėjusi pirmajame Klaipėdos universiteto studijų kurse, tęsiasi šešiolika metų. Sykiu Klaipėdos universitete įkūrę Studentų sąjungą, tuometis jos prezidentas E.Masiulis ir pavaduotojas P.Jankauskas kartu yra išgėrę ne vieną bokalą alaus. Tuomet, kai E.Masiulis su bendraminčiais kūrė Liberaliojo jaunimo skyrių, jo bičiulis P.Jankauskas nesitraukė nė per žingsnį. Šis šešėlis karjeros laiptais kopė tiek, kiek kilo pats E.Masiulis.

"Ne tas žodis, kad seniai jį pažįstu. Mes tikrai daug metų kartu esame dirbę", – teigė pats susisiekimo ministras.

E.Masiuliui patekus į Seimą, P.Jankauskas nužingsniavo paskui – į Seimo nario padėjėjo pareigas.

Dienraščiui pasiteiravus, ar ministro patarėjo pareigoms E.Masiulis nerado vertesnės kandidatūros, ministras atsakė, kad tai parodys bendramokslio darbo rezultatai.

"Tai yra politinio pasitikėjimo pareigybė. O aš juo tikrai pasitikiu", – tikino E.Masiulis.

Dirba partijai ir tautai

Buvusiam susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui patarinėjo trys patarėjai. E.Masiuliui prireikė dar ir ketvirto.

"Tik pusė jų bendrapartiečiai. Du nepriklauso partijai – tai P.Jankauskas ir Rūta Diržanauskaitė", – neišsisukinėjo E.Masiulis.

Tačiau du LS nariai – Tomas Karpavičius ir Šarūnas Gustainis – vis dėlto gavo šiltas kėdes šalia partijos vedlio. Tiesa, T.Karpavičius į partijos gretas įsiliejo tik sausį, kai gavo kvietimą užimti patarėjo vietą. Jau po mėnesio vilnietis pateikė prašymą dėl įstojimo į LS.

Pasak ministro, patarėja R.Diržanauskaitė yra atsakinga už viešuosius ryšius. Tačiau Susisiekimo ministerijoje Ryšių su visuomenės skyriuje ir taip dirba net penki specialistai.

"T.Karpavičius atsakingas už aviaciją ir kelių eismo saugumo klausimus. P.Jankauskas atsakingas už telekomunikacijų sektorių – paštą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą. Š.Gustainis prižiūri Kelių direkcijos veiklą ir kuruoja geležinkelius", – vardijo ministras.

Tai dar ne visa "savų" bendraminčių komanda šioje ministerijoje. Siekiama, kad būtų įvestos keturių viceministrų pareigybės. Šiuo metu ministerijoje dirba tik vienas viceministras – Arūnas Štaras. Jis užima LS pirmininko pavaduotojo pareigas.

Priedų ir mašinų nebus

E.Masiulio tvirtinimu, jis turi visišką laisvę rinkdamasis savo patarėjus.

"Taip, tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai. Atsistatydinus ministrui, traukiasi ir jie. Geriau turėti keturis patarėjus, negu bandyti farširuoti žmones į valstybės tarnybą, o to aš nedarau. Taip darė socdemai, politinius žmones pavertę ministerijų sekretoriais iki gyvos galvos. Juk ministras įmetamas į veikiančią sistemą, o kai nori pašalinti jos trūkumus, be politinės komandos to neįmanoma padaryti", – aiškino E.Masiulis.

Susisiekimo ministerijoje viceministro alga siekia 6175 litus, neatskaičius mokesčių, ministro patarėjai gauna 5130 litų algą. Už ištarnautus metus valstybės tarnyboje kai kuriems priklauso 3 proc. priedas. Tačiau kitų priedų – kanceliarinių išmokų, tarnybinių automobilių ar kompensacijų už degalus esą ministerijoje nebeliko.

Ministro patarėjas Š.Gustainis dienraščiui tvirtino, kad darbas ministerijoje paplonino jo kišenę.

"Realiai gaunu daug mažiau nei versle. Į rankas – 3,8 tūkst. litų. Anksčiau turėtą automobilinių priedų verslą teko parduoti. Išgyvenu tik rašydamas įvarius projektus", – apie nuostolius aiškino patarėjas.

Steigs naujas pareigybes

Iš penkių ministerijos sekretorių kol kas pasitraukė tik du – Arvydas Vaitkus ir Valdemaras Šalauskas.

"A.Vaitkaus man tikrai gaila, tai puikiai savo sritį išmanantis žmogus", – apgailestavo E.Masiulis.

Pasak ministro, atsisakius valstybės sekretorių, ministerijoje atsiras kanclerio pareigybė. E.Masiulio siekį ministerijoje turėti keturis viceministrus kritikuoja net koalicijos partneriai. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra pastebėjusi, kad ministrų apetitas sunkmečiu įkurti po keturis viceministrų etatus turėtų būti tramdomas.

Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius abejojo, ar politinio pasitikėjimo pareigūnų gausinimas ir atsisakymas daugybę metų toje pačioje srityje dirbusių profesionalų bus naudingas ministerijai.

"Keturių patarėjų tikrai per daug. Kalbant apie viceministrų atsiradimą, tai jie taip pat bus politinės komandos žmonės, o profesionalai yra prarandami. Man skaudu, jog prarastas uostą išmanantis žmogus. Atvirai sakant, jam išvykus į užsienio šalį, aš būdavau ramus, kad valstybei bus tinkamai atstovaujama", – apie pasitraukusį iš pareigų A.Vaitkų kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.

Pats A.Vaitkus dienraščiui atviravo, kad pasitraukė iš pareigų taip ir nesulaukęs pasiūlymo toliau dirbti. "Oficialiai man nieko nebuvo siūlyta, tik neoficialiai kalbėta", – teigė jis.

Naujasis ministras tikino Susisiekimo ministerijoje "senosios gvardijos" neatleidinėjęs, kol kas panaikinti tik keli "neužpildyti" etatai ir besidubliuojančias funkcijas vykdę pareigūnai. Iš viso sumažinta 19 pareigybių.

"Esame parengę reorganizacijos planą, netrukus ministerijoje turėtų nelikti apie 40 etatų. Tačiau tai dar ne viskas. O kuruojamose įmonėse teks giliau pasikapstyti", – žadėjo E.Masiulis.

Pasak ministro, "Lietuvos geležinkeliuose" iš 265 turėtų nelikti 66 pareigybių.

"Oro uoste vietoje 800 darbo vietų liks 520, uosto direkcijos taip pat laukia etatų mažinimas", – teigė E.Masiulis.

Iš viešbučio – prie lėktuvų

Energinga naujojo susisiekimo ministro veikla jau domisi teisėsauga. Dėl bankrutavusios bendrovės "flyLAL-Lithuanian Airlines" Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į prokuratūrą kreipėsi 11 Seimo narių, prašydami ištirti, ar susisiekimo ministras E.Masiulis ir Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir ar neviršijo įgaliojimų.

Daug ką nustebino ir Susisiekimo ministerijos kuruojamo Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo paskyrimas. Naujuoju direktoriumi tapo irgi klaipėdietis, buvęs viešbučio "Klaipėda" direktorius Tomas Vaišvila.

Transportininkų kuluaruose atvirai abejojama šio jauno verslininko sugebėjimais valdyti oro uostą. Klaipėdos universitete politikos mokslų bakalauro studijas baigęs ir viešojo administravimo magistro laipsnį įgijęs T.Vaišvila į oro uosto vadovo kėdę stryktelėjo iš viešbučio direktoriaus pareigų. Teigiama, kad šis klaipėdietis nugalėjo kitus 13 kandidatų konkurse į šias pareigas.

Tačiau nedaug kas žino, kad T.Vaišvilos keliai su E.Masiuliu taip pat susikirto studentavimo laikais.

"E.Masiulis baiginėjo universitetą, kai aš įstojau. Aš jį pažįstu iš studentavimo laikų. Kai tapau Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentu, E.Masiulis dirbo tuometinio Klaipėdos mero Eugenijaus Gentvilo patarėju", – prisiminė T.Vaišvila.

Naujasis oro uosto vadovas priklauso valdančiosios koalicijos partneriams – Liberalų ir centro sąjungai.

"Universitete tuo metu buvo aktyvių studentų stipendijų fondas, jį skirdavo miesto savivaldybė. Prie šio projekto mes su E.Masiuliu esame dirbę", – kalbėjo oro uosto vadovas.

"Niekada nesibičiuliavau su juo, kelis kartus esu sutikęs, tačiau nesame draugai. Komisija nusprendė, kad tai geriausia kandidatūra. Aš joje nedalyvavau. Tai kompetencijos klausimas. T.Vaišvilai esu iškėlęs aiškius reikalavimus, vertinsime pagal darbo rezultatus. Man sunku kol kas jo veiklą vertinti, žmogus aktyviai važinėja, susitikinėja su aviakompanijomis. Praeis keli mėnesiai, tada žiūrėsime. Juk buvęs direktorius net užsienio kalbos nemokėjo", – kalbėjo E.Masiulis.

Žmona – "duty free" versle

Pasak ministro, Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktoriaus alga turėtų siekti 8 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.

T.Vaišvilą uostamiesčio verslininkai apibūdina gana prieštaringai. Esą išvaizda besirūpinantis T.Vaišvila reprezentatyvumu gali pasigirti, tačiau su juo dirbę klaipėdiečiai atvirai abejoja buvusio viešbučio vadovo gebėjimu vadovauti oro uostui.

Vienas "Klaipėdos" viešbučio savininkų T.Vaišvilą apibūdino kaip diplomatą.

"Jis turi politinę nuojautą ir yra diplomatijos meistras. Tačiau neaišku, ar to užtenka vadovaujant oro uostui. Iš mūsų jis išėjo tėvystės atostogų. Su gerais specialistais neatsisveikinama, nors mes išsiskyrėme gražiuoju", – kalbėjo žinomas uostamiesčio verslininkas Žilvinas Vasiliauskas.

T.Vaišvila anksčiau dirbo ir Baltijos logistikos ir investicijų centro komercijos direktoriumi.

"Litui pasidaryti jis yra gabus vyras, tačiau kalbant apie išsilavinimą ir kosmopolitinį mąstymą, tai toli gražu ne kažin kas", – dienraščiui kalbėjo gerai oro uosto vadovą žinantys verslininkai.

Uostamiestyje sklandančius gandus, kad T.Vaišvila oro uosto darbo specifiką galėjo matyti tik per žmonos bemuitę parduotuvę, pats uosto vadovas bandė neigti.

"Taip, mano žmona turi "duty free" parduotuvę Palangos oro uoste. Ji tik akcininkė. Viena iš akcininkių. Na, nepagrindinė. O kodėl klausiate? Nesuprantu, kam to reikia", – sutrikęs aiškino Vilniaus oro uosto vadovas.

Netrukus vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo konkurse turėtume išvysti dar vieną artimą E.Masiulio bičiulį – kadenciją baigiantį europarlamentarą E.Gentvilą. E.Masiulis neneigė, kad jo politinio krikštatėvio kandidatūra į šias pareigas buvo aptarinėjama ir partijos suvažiavime. "Neatmetu. Tačiau vyks konkursas šioms pareigoms", – tikino E.Masiulis.