Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Politikas – prieš Klaipėdos meriją
2011-08-09
Virginija Spurytė
Tarp Klaipėdos miesto tarybos nario Rimanto Cibausko ir uostamiesčio savivaldybės užvirė precedento neturintis mūšis. Valdininkai politiką kaltina valstybinės žemės užgrobimu ir kreipėsi į policiją, kad ši padėtų jį nubausti. Verslininko kontrataka – klerkams per teismą pateiktas ieškinys grąžinti 128 tūkst. litų.
Jaučiasi nukentėjęs
Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiekė netikėtas uostamiesčio savivaldybės prašymas – atvesdinti miesto tarybos narį R.Cibauską, kad būtų jam galima surašyti protokolą už savavališką valstybinės žemės užėmimą.
"R.Cibausko niekaip nepavyko pagauti, nors jis buvo kviestas ir žodžiu, ir raštais, net viešai paragintas miesto tarybos posėdyje. Todėl ir liko paskutinė priemonė – kreiptis į policiją dėl atvesdinimo", – aiškino savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
Valdininkai protokolą politikui nori surašyti už tai, kad jis esą užgrobė 8,8 aro valstybinės žemės. Ji yra prie verslininko namo. Visas sklypas, ne tik nuosavybės teise priklausantis R.Cibauskui, bet ir valstybinė žemė, aptvertas didžiule tvora.
"Aš net nežinau, kuo esu kaltinamas. Žinau tik tiek, kad šioje istorijoje esu nukentėjusioji pusė, todėl buvau priverstas kreiptis į teismą", – tvirtino R.Cibauskas.
Negavo prašymo
Šios istorijos ištakos siekia net 2003 m. Tuomet buvo patvirtintas R.Cibauskui priklausančio sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai.
Verslininkas prie jam priklausančio sklypo norėjo prisijungti 4 arus valstybinės žemės – juos išsipirkti, nes tai leidžia teisės aktai.
Todėl prie R.Cibauskui nuosavybės teise priklausančio sklypo detaliuoju planu buvo suformuotas 4 arų sklypas, kurį politikas turėjo nusipirkti iš valstybės, ir dar 5,5 aro sklypas, kuris turėjo būti apsodintas želdiniais.
R.Cibauskas ir savivaldybė pasirašė infrastruktūros plėtros sutartį, kurioje buvo numatyta, jog verslininkas savo lėšomis iš sklypo, kurį ketino nusipirkti iš valstybės, turėjo iškelti įvažiavimus į gretimus sklypus ir įrengti naujus.
"R.Cibauskas įvažiavimus iškėlė, įrengė naujus, tačiau bent jau mūsų nepasiekė jo prašymas leisti išsipirkti tuos 4 arus valstybinės žemės. Maža to, jis užsitvėrė ne tik juos, bet ir tą kvartaliuką, kuris turėjo būti bendro naudojimo ir apsodintas želdiniais", – teigė R.Gružienė.
Reikalavimai – drakoniški
R.Cibausko teigimu, jis buvo priverstas pasirašyti vergišką sutartį, nors ir taip turėjo teisę išsipirkti tuos 4 arus valstybinės žemės.
"Aš visus savo įsipareigojimus įvykdžiau, o valdininkai neranda 20 minučių, kad surašytų žemės pirkimo ir pardavimo sutartį. Todėl ir sakau, kad esu nuskriaustoji pusė. Manau, kad tokių valdininkų ujamų klaipėdiečių yra ne vienas. Tikiuosi, jog teismą laimėsiu ir taip tarsi padėsiu kitiems žmonėms", – vylėsi R.Cibauskas.
Jis Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį prieš savivaldybę ir reikalauja, kad ji sugrąžintų 128 tūkst. litų. Tiek pinigų verslininkas esą išleido, kad, jo paties žodžiais, įvykdytų savivaldybės iškeltus drakoniškus reikalavimus ir gautų teisę nusipirkti 4 arus valstybinės žemės.
"Pinigų išleidau gerokai daugiau – mano investicijos į tą miesto teritoriją yra 10 kartų didesnės, nei to sklypo kaina. Tačiau surinkau kasos kvitų ir sąskaitų tik už 128 tūkst. litų. Kitų išlaidų kol kas neturiu kaip pagrįsti", – aiškino R.Cibauskas.
Paklaustas, kodėl jis užsitvėrė ne tuos 4 arus, o gerokai didesnę valstybinės žemės dalį, verslininkas tikino, jog taip pasielgė dėl saugumo.
"Toje vietoje buvo sąvartynas. Ne kartą prašiau savivaldybės, kad jį sutvarkytų, tačiau reikalai nejudėjo. Tuomet teritoriją iškuopiau savo lėšomis ir aptvėriau, kad vėl nebūtų supiltas šiukšlynas, nelandžiotų asocialūs asmenys, kurie jau vieną kartą buvo apvogę mano namą", – tvirtino verslininkas.
Nubaudė du klaipėdiečius
Jo įsitikinimu, jo ir savivaldybės konfliktas į dienos šviesą iškilo tik todėl, kad verslininkas įsitraukė į politiką. Esą toks karas tėra kerštas už tai, kad R.Cibauskas neprisijungė prie miesto tarybos valdančiosios daugumos.
"Jei savivaldybė mato mano kaltę, tegul duoda į teismą. Kodėl iki šiol taip nepasielgta, jei viskas prasidėjo prieš aštuonerius metus?" – retoriškai klausė R.Cibauskas.
R.Gružienės teigimu, policijos pareigūnai yra informuoti, jog politiko nebereikia atvesdinti, kad jam būtų surašytas protokolas už savavališką valstybinės žemės užėmimą.
"Tokia politika – kai puola, reikia gintis. Todėl ir gavome R.Cibausko ieškinį iš teismo. Kol byla bus išnagrinėta, pristabdėme protokolo surašymo procedūrą", – teigė R.Gružienė.
Šiemet Klaipėdos savivaldybė surašė vos porą protokolų dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo. Abu atvejai užfiksuoti Pievų gatvėje.
Žmonės prie savo sklypo neteisėtai buvo prisijungę po bemaž 8 arus valstybinės žemės.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas abiem žemgrobiams skyrė po 1 tūkst. litų baudą. Jei nustatyti pažeidimai nebus pašalinti, bus surašytas antras protokolas. Už pakartotinį pažeidimą bauda siekia iki 4 tūkst. litų.
Užėmė 7 arus
Uostamiesčio savivaldybės valdininkai policijos pareigūnų paprašė atvesdinti dar vieną žinomą klaipėdietį, kuriam taip pat norima surašyti protokolą dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo.
R.Gružienės teigimu, apie 7 arus žemės yra pasisavinęs buvęs miesto tarybos narys, neseniai iš įtakingo posto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pasitraukęs Vidas Karolis.
"Jis valstybinę žemę užėmė joje įsirengdamas įvažiavimą į savo namo kiemą. V.Karolis nereaguoja nei į žodinius, nei į rašytinius kvietimus atvykti į savivaldybę, todėl ir paprašėme policijos, kad jį atvesdintų", – tvirtino R.Gružienė.
Pats V.Karolis tikino, jog valdininkai jam tikrai nė karto nei skambino, nei laišką parašė.
"Aš tikrai nesislapstau, visiems keliu telefono ragelį. Be to, tikrai nesu užėmęs jokios žemės", – teigė V.Karolis.
Jis pripažino, jog ginčų gali kilti dėl įvažiavimo keliuko į jo kiemą. Tačiau jis turi eiti iš kito kelio, kurio savivaldybė dar nėra nutiesusi. "Man juk kažkaip reikia įvažiuoti į kiemą. Oru neįskrisiu", – aiškino V.Karolis.
Kreipsis į antstolius
V.Karolis turės aiškintis ir teisme, nes į jį kreipėsi Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Klaipėdietis kaltinamas savavališku vartų, įvažiavimo, kiemo aikštelės ir tvoros įrengimu. Teismo prašoma įpareigoti vyrą šiuos objektus pašalinti, nes jie yra ne tik savavališki, bet ir trukdo tiesti Utenos gatvės tęsinį iki Šiaurės prospekto.
"Prieš teismą pasikviesiu antstolius, kad jie aprašytų realią situaciją, kokia yra dabar, ir pateiksime teismui. Norėčiau, kad jis įvyktų kuo greičiau ir būtų atsakyta į visus klausimus. Jei valdininkai gavo skundų dėl manęs, turėtų normaliai reaguoti ir viską išsiaiškinti, o ne vykdyti kieno nors užsakymus", – teigė V.Karolis.
Jis tvirtino, jog pats šią savaitę apsilankys savivaldybėje, kur aiškinsis, kodėl yra kaltinamas valstybinės žemės užėmimu.
|
Tvoras teko nugriauti Keturi valstybinės žemės užgrobimo atvejai buvo nustatyti Dubysos gatvėje. Tokie faktai išaiškėjo, kai prasidėjo Dubysos gatvės rekonstrukcija, kurios metu gatvė turėjo būti praplatinta. Paaiškėjo, jog keturi klaipėdiečiai nelegaliai pasistatė tvoras prie savo namų. Tvoros buvo pastatytos ant valstybinės žemės, todėl jos galėjo pritrūkti platesnei Dubysos gatvei. Klaipėdiečiams buvo surašyti protokolai dėl savavališkų statybų ir reikalavimas nusigriauti tvoras. Žmonės pakluso tokiam reikalavimui, tvoras nusigriovė ir kreipėsi į savivaldybę, kad ši leistų išsipirkti kelis arus prie sklypų esančios valstybinės žemės. Valstybinė žemė gali būti užgrobta ir Liepojos gatvėje. 16 namų savininkai savivaldybės prašo, kad greta Liepojos gatvės būtų įrengta paralelinė gatvelė, į kurią gyventojai galėtų išvažiuoti iš savo kiemų ir jiems nebereikėtų įvažiuoti į Liepojos gatvę. Tačiau paaiškėjo, jog nutiesti tokią gatvelę trūksta žemės, nes gyventojai galimai neteisėtai padidino savo sklypus. "Šią probleminę vietą žinome, esame informavę ir Nacionalinę žemės tarnybą. Jos specialistai yra suplanavę patikrinimą, tačiau kol kas nespėjo tai padaryti", – teigė R.Gružienė. Ji tvirtino, jog Liepojos gatvėje savo namus pasistatę klaipėdiečiai akivaizdžiai pasididino jiems priklausančius sklypus – valstybinę žemę apsitvėrė tvoromis ar želdiniais. |
|---|
