Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Skolos veja atgal į miestą
2009-05-06
Asta Aleksėjūnaitė
Prieš metus išsikėlę gyventi į naujai įsigytus namus gyvenvietėse ar sodų bendrijose klaipėdiečiai jau dairosi galimybių sugrįžti atgal į miestą.
Parduoti norėtų kas antras
Kiekvienos šeimos, pabėgusios nuo miesto triukšmo, grįžimo priežastys skirtingos – vieni nebeišsimoka paskolų bankams, kitiems gyvenimas užmiestyje pasirodė per brangus, trečių nebežavi namo priežiūros rūpesčiai.
Nekilnojamojo turto agentūros pastebi, kad didžiausia dalis norinčiųjų parduoti namą užmiestyje yra paskolų įkaitai.
„Pusė į užmiestį pabėgusių klaipėdiečių norėtų parduoti savo būstą. Viena pagrindinių priežasčių – nebeišsimokama bankams. Tačiau pardavę savo turtą, jie nebūtinai ieško buto Klaipėdoje. Dalis grįžta į dviejų kambarių butus, dalis keliasi iš gyvenviečių į sodus, dalis perka sodybas toliau nuo Klaipėdos. Dažniausiai ketinimas parduoti atsiranda siekiant padengti bent dalį paskolos ar net ją visą. Tačiau situacija yra nedėkinga – norinčiųjų pirkti nėra“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros savininkas Ričardas Gžimaila.
Specialistai pastebi, kad aplink Klaipėdą išdygusiose gyvenvietėse dalis norinčiųjų parduoti būstus vis dėlto įvertino užmiesčio gyvenimo privalumus ir ieško nekilnojamojo turto sodų bendrijose, kuriose jis kur kas pigesnis nei naujose gyvenvietėse.
„Dalis pasidavusių manijai keltis gyventi į užmiestį atsikando šio malonumo, nes prie namo reikia nuolat dirbti. Žmonės pasiilgo tos būsenos, kai grįžę po darbo išsitiesia prie televizoriaus ir niekas neberūpi. O jei įsigijai namą, įsigijai darbo visam gyvenimui. Kita vertus, namas reikalauja nuolatinių išlaidų“, – kalbėjo R.Gžimaila.
Kainos dar kris
Tiems, kurie apsisprendė šiemet įsigyti nekilnojamąjį turtą, pavasaris palankus metas, nors specialistai tikina, kad turto kainos ir toliau kris. Žmonės ima dairytis gyvenamųjų namų, nes per vasarą tikisi įsikurti. Tuo tarpu nekilnojamojo turto agentūros guodžiasi, kad kainų kritimo prognozės vilkina pirkėjų apsisprendimą.
„Niekas neperka, atvažiuoja tik pasidairyti. Vieni bando pasižiūrėti, kaip žmonės įsikūrę, kiti aiškina, jog renkasi, nors matyti, kad jie vaikštinėja kaip stebėtojai. Turėdamas 50–60 tūkstančių grynųjų pinigų pirkėjas jaučiasi kaip Dievas. Šimto tūkstančių litų kainą jis muša perpus. Pasiūlęs 60 tūkstančių litų sumą, pirkėjas mesteli, kad esą po mėnesio net tiek niekas nemokės“, – sakė R.Gžimaila.
Vienas kitas pardavimo sandoris vis dėlto sudaromas, tačiau pardavėjai tikina, jog nuperkami tik ypač pigūs objektai.
„Pavyzdžiui, už banko paskolą ką tik nupirktas 68 kvadratų dviejų kambarių su holu visiškai įrengtas, su signalizacija ir rūsiu gyvenamasis namas Šernų soduose. Pernai jis kainavo 270 tūkst. litų, šiemet kaina krito iki 180 tūkstančių“, – pasakojo R.Gžimaila.
Sklypų kainos taip pat krito. Sklypas su nameliu poilsiui kainuoja 110 tūkst. litų, o perspektyvoje ši vieta bus tinkama gyvenamojo namo statybai.
Visiškai įrengtas namas sodų bendrijoje šiuo metu gali kainuoti 350 tūkst. litų. Tačiau tokiais pirkiniais kol kas domisi tik iš Airijos sugrįžę tautiečiai. „Dėžutė“ Slengiuose gali kainuoti 285 tūkst. litų.
Kaina mažesnė už savikainą
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Baltus“ vadovės Jolantos Tarasevičienės, gyvenamųjų namų kvartalų statytojai, investavę daug lėšų, šiuo metu neįrengtus namus pardavinėja ne tik už savikainą, bet net ir mažesnę kainą.
„Parduodami namai Mazūriškėse, Triušeliuose, Jakų kaime, Budrikiuose. Namus ar kotedžus be apdailos vystytojai parduoda už savikainą ir net už mažesnę kainą“, – tikino J.Tarasevičienė.
Ginduliuose kotedžą parduodantis klaipėdietis Algis dienraščiui atviravo, kad savo būstą parduoda dėl bankrutavusios įmonės.
„Parduodu, nes reikia pinigų. Nebegaliu grąžinti paskolos – mano įmonė bankrutavo. Statėme kotedžus ir pardavinėjome. Iš viso 18 namų, iš jų tik du, likę neparduoti, nugramzdino visą įmonę. Likau skolingas statybininkams. Paskolų gauti nebeįmanoma, bankai jau prašo užstatyti dvigubai daugiau turto. Anksčiau įkeisdavome įgyjamą turtą, dabar reikalauja net direktoriaus privataus turto“, – aiškino kotedžo pardavėjas Algis.
Vyras teigė, jog už pradinę pusės milijono litų kainą įrengtiems kotedžams pirkėjų nebeatsirado, todėl kainą teko leisti iki 320 tūkst. litų. Tačiau per visus metus pirkėjų vis tiek nesulaukta.
„Norėdamas parduoti namą, žmogus priverstas nuleisti kainą. Pardavęs jį, dalį sumos gali atiduoti bankui, o pats eina į butą. Gerai jei į savo, dalis į nuomojamus kraustosi. O ką darysi, stogo juk reikia virš galvos“, – sakė R.Gžimaila.
Soduose – kainų griūtis
Tie, kurie parduoda namus gyvenvietėse, ima ieškoti nekilnojamojo turto sodų bendrijose, nes čia kainos kur kas mažesnės. Tačiau vienoje populiariausių sodų bendrijų „Dituvoje“ įsigiję namus klaipėdiečiai dabar suka galvas, kaip juos parduoti.
„Čia parduoti namą yra tragedija. Šernuose ir Dituvoje sodo sklypai ar gyvenamieji namai visuomet buvo brangesni dėl susisiekimo ir sąlyginai daugiau patogumų. Tačiau šiuo metu namų šiose bendrijose niekas neperka“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros savininkas R.Gžimaila.
Masiškai į šią sodų bendriją kėlęsi klaipėdiečiai Dituvoje pirkėjų nebesulaukia.
„Sklypai čia kainuodavo 85–100 tūkst. litų. Šiuo metu pigiausias sklypas be elektros kainuoja 18–20 tūkstančių litų. Tačiau net ši kaina nieko nevilioja“, – sakė R.Gžimaila.
Šimto kvadratų neįrengtas gyvenamasis namas anksčiau kainavo 300–400 tūkstančių litų ir daugiau. Dabar soduose tokį pat namą galima nupirkti už 250 tūkst. Specialistai prognozuoja, kad dabartinės kainos vejasi prieš dvejus-trejus metus buvusias būsto kainas.
Palankus metas pirkti
Nekilnojamojo turto agentūros „Baltus“ direktorė Jolanta Tarasevičienė tikina, kad būtų kainos uostamiestyje krito perpus. Todėl dalis prasiskolinusių bankams iš gyvenviečių svarsto galimybę keltis atgal į Klaipėdą.
„Prieš metus ar dvejus pirktas arba statytas trijų kambarių su holu butas, kainavęs 350 tūkst. litų, dabar parduodamas už 180–200 tūkst. Išimtiniais atvejais kaina dar mažinama. Tačiau už paskolą įsigyto tokio buto bankas neleidžia parduoti. Žmogus patenka į uždarą ratą. Tokių šeimų situacija yra nepavydėtina. Jei įsikiša antstoliai, situacija dar labiau aštrėja“, – aiškino J.Tarasevičienės.
Tačiau kol kas uostamiestyje net ir kritusiomis butų kainomis besidominčių yra labai mažai – parduodami tik ypač pigūs butai.
„Dviejų kambarių būstas bendrabutyje kainuoja 65 tūkst. litų. Vieno kambario butas pigiausiai mūsų agentūroje parduotas už 84 tūkstančius litų. Mieste namas ar kotedžas su daline apdaila pigiausiai parduodamas už 420 tūkstančių litų“, – tikino direktorė.
Įsiskolinimų supančioti butų pardavėjai vis dar savo butus parduoda už praeitų ar užpraeitų metų kainas. Taip žmonės vis dar viliasi atsiskaityti su bankais.
Pražudo godumas ir baimė
Konsultacinės agentūros „Turtėk“ vadovas Vaidotas Vyšniauskas pastebi, kad būsto savininkai kainas privalės mažinti.
„Jie turi suvokti, kad šių dienų kainos nėra tokios pačios, ir privalės jas mažinti. Kita vertus, kai turto vertė yra mažesnė už įsiskolinimus, niekas nebepadės. Patarimų tokioje situacijoje nedaug, arba žmonės nenuleis kainos, vildamiesi rasti pirkėją, arba prispirti jie ją sumažins. Visuomet siūlome konsultuotis prieš priimant ypač rimtus sprendimus. Tačiau kai gyventojai drąsiai ėmė paskolas ir pirko nekilnojamąjį turtą, konsultantų tuomet neklausė, kiek gera jų investicija. Juk Klaipėdos buto kaina prilygo Hamburgo butui. Žmones pražudo du dalykai – godumas ir baimė. Prieš metus mes buvome pasidavę dideliam godumui, o dabar – didžiulei baimei. Net praradus namą ar butą, reikia suvokti, kad gyvenimas nėra be išeičių. Žmonės turi suprasti, jog net grįžus į nuomojamą butą gyvenimas nesibaigia. Tai tik buvo nesėkminga investicija“, – sakė V.Vyšniauskas.
